„Uigūrų ir kitų daugiausia musulmonų grupių narių savavališko ir diskriminacinio sulaikymo mastas, remiantis įstatymais ir politika, atsižvelgiant į individualių ir kolektyvinių pagrindinių teisių apribojimus ir atėmimą, gali būti laikomi tarptautiniais nusikaltimais, ypač nusikaltimais žmoniškumui“, – teigiama ataskaitoje.

M. Bachelet ketverių metų kadencija baigėsi trečiadienį, o kone metus rengta ataskaita paskelbta paskutinėmis jos darbo šiame poste minutėmis.

Kilus įtarimams dėl žmogaus teisių pažeidimų Sindziange, M. Bachelet jautė vis didesnį spaudimą atlikti tyrimą ir išsakyti savo poziciją dėl šio Kinijos tolimųjų vakarų regiono, kur, kaip įtariama, Pekinas yra įkalinęs daugiau kaip milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų.

Pekinas šiuos kaltinimus neigia.

Beveik prieš metus buvusi Čilės prezidentė JT Žmogaus teisių tarybai pareiškė, kad reikia nepriklausomo padėties Sindziange įvertinimo. Ji taip pat nurodė, kad jos biuras baigia rengti ataskaitą šiuo klausimu.

Tačiau ataskaitos paskelbimas buvo daug kartų atidėtas, nepaisant vis didesnio žmogaus teises ginančių grupių ir kai kurių valstybių nepasitenkinimo.

„Sakiau, kad ją paskelbsiu iki savo kadencijos pabaigos, ir tai padariau“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške sakė M. Bachelet.

„Problemos yra rimtos, ir aš jas iškėliau aukšto lygio nacionalinėms ir regioninėms šalies valdžios institucijoms“, – pridūrė ji.

Įtarimai dėl kankinimų – „pagrįsti“

Teisių gynėjų grupės kaltina Kiniją dėl virtinės pažeidimų vakariniame Sindziango regione, įskaitant žmonių kalinimą vadinamose „perauklėjimo stovyklose“, prievartą, priverstinę sterilizaciją ir priverstinį darbą, taip pat uigūrų kultūrinių ir religinių objektų naikinimą.

Jungtinės Valstijos ir kai kurių kitų Vakarų šalių įstatymų leidėjai kaltina Kiniją vykdant genocidą prieš mažumų grupes.

Kinija kaltinimus neigia ir tvirtina, kad Sindziango regione veikia profesinio mokymo centrai, skirti kovai su ekstremizmu.

Žmogaus teisių sistema, taip pat tarptautinė bendruomenė turi skubiai atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Sindziango uigūrų autonominiame regione.

„Vyriausybei taikant kovos su terorizmu ir ekstremizmu strategijas, Sindziango uigūrų autonominiame regione įvykdyta rimtų žmogaus teisių pažeidimų“, – teigiama JT ataskaitoje.

Joje išreikštas susirūpinimas dėl elgesio su žmonėmis, laikomais vadinamuosiuose Kinijos profesinio mokymo centruose.

„Įtarimai dėl kankinimų ar netinkamo elgesio, įskaitant priverstinį gydymą ir nepalankias sulaikymo sąlygas, tendencijų yra pagrįsti, kaip ir įtarimai dėl atskirų seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu atvejų“, – teigiama ataskaitoje.

Ataskaitoje Pekinas, JT ir visas pasaulis raginami atkreipti dėmesį į padėtį Sindziange.

„Vyriausybė, Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės institucijos ir žmogaus teisių sistema, taip pat tarptautinė bendruomenė turi skubiai atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Sindziango uigūrų autonominiame regione“, – sakoma pranešime.

49 puslapių ataskaitoje genocidas neminimas.

„Didžiulis spaudimas“

Anksčiau trečiadienį kalbėjęs Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) pavadino ataskaitą „farsu“ ir išreiškė viltį, kad M. Bachelet jos neskelbs paskutinėmis savo darbo valandomis.

„Griežtai prieštaraujame JT žmogaus teisių biuro (atliktos) vadinamosios ataskaitos dėl Sindziango paskelbimui. Ši ataskaita yra farsas, kurį surengė JAV ir kelios Vakarų valstybės“, – sakė jis.

„Tikimės, kad komisarė priims teisingą sprendimą“, – pridūrė ministerijos atstovas.

Pasak Zhao Lijiano, JT žmogaus teisių vadovė turėtų veikti „objektyviai, nešališkai, neselektyviai ir nepolitizuotai“ bei pasipriešinti „dvigubiems standartams žmogaus teisių klausimais“.

Praėjusį ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje M. Bachelet pripažino, kad patyrė „didžiulį spaudimą, kad paskelbtų arba neskelbtų“ ilgai atidėlioto dokumento.

„Labai stengiamės padaryti tai, ką pažadėjau“, – kalbėjo M. Bachelet. Tačiau ji patikino, kad toks spaudimas jos neprivers nei paskelbti šią ataskaitą, nei ją sulaikyti.

M. Bachelet ir jos biuras ne kartą aiškino, kad viena iš priežasčių, kodėl ataskaita vėlavo, buvo ta, kad ji pirmiausia buvo nusiųsta Pekinui, kad šis pateiktų pastabas, kaip įprasta rengiant tokius dokumentus.

Tačiau Kinijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Zhang Junas (Džang Dziunas) tvirtino, kad Kinija ataskaitos nematė ir jai „visiškai nepritaria“.

„Ji paprasčiausiai kenkia JT ir valstybės narės bendradarbiavimui. Ja visiškai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus“, – sakė jis trečiadienį kelios valandos iki ataskaitos paskelbimo.

Gegužę M. Bachelet surengė retą šešių dienų vizitą Kinijoje, per kurį apsilankė ir Sindziange.

Tačiau ilgai planuota kelionė į šį regioną sulaukė žmogaus teisių gynėjų kritikos dėl to, kad per kelionę M. Bachelet nepakankamai griežtai pasisakė prieš Kinijos vykdomus pažeidimus ir sutiko dalyvauti Pekino surežisuotoje ekskursijoje po regioną.

M. Bachelet elektroniniame laiške AFP tvirtino, kad dialogas su Pekinu nereiškia „pritarimo, nepastebėjimo ar akių užmerkimo“ prieš tai, kas vyksta.

Tačiau ji pridūrė: „Šių rimtų žmogaus teisių klausimų politizavimas kai kuriose valstybėse nepadėjo. Tai apsunkino užduotį, apsunkino įsitraukimą, pasitikėjimo kūrimą ir galimybę daryti realų poveikį vietoje.“