JT reikalauja Rusijos nedelsiant sugrąžinti Ukrainai Zaporižios AE kontrolę

Rezoliucijoje taip pat pakartojami Asamblėjos reikalavimai Rusijai nedelsiant „nutraukti savo agresiją prieš Ukrainą“ ir išvesti visus karius, pakartotinai deklaruojamas šios pasaulinės organizacijos įsipareigojimas dėl Ukrainos „suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo“.

Rezoliucijai per balsavimą pritarta 99 balsais; devynios narės balsavo „prieš“, 60 šalių susilaikė, o 25 nebalsavo.

Drauge su Rusija rezoliucijai nepritarė Baltarusija, Kuba, Eritrėja, Malis, Nikaragva, Sirija, Burundis ir Šiaurės Korėja. Tarp susilaikiusiųjų yra Kinija, Indija, Pietų Afrika ir daug Artimųjų Rytų šalių.

Rezoliucijoje reiškiamas „didelis susirūpinimas dėl rizikingos branduolinės saugos ir saugumo situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje“, sakoma, kad jos sugrąžinimas visiškon Ukrainos kontrolėn užtikrins saugumą ir sudarys sąlygas Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) taikyti veiksmingas apsaugos priemones.

Rusijos pajėgos Zaporižios elektrinę užėmė netrukus po to, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko neslopsta nuogąstavimai dėl branduolinės katastrofos pavojaus. Elektrinė, turinti šešis branduolinius reaktorius, yra Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Pietų Ukrainoje, netoli fronto linijos, ir ne kartą buvo apšaudyta.

TATENA nuolat perspėja dėl elektros tiekimo Zaporižios elektrinei, kuris yra labai svarbus, sutrikimų ir jos aprūpinimo problemų. Nenurodydamas konkrečių kaltininkų, TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) balandžio 15-ąją JT Saugumo Tarybai sakė, kad jo agentūra nuo balandžio 7-osios patvirtino tris atakas prieš Zaporižios AE.

Ukraina ir Rusija dėl atakų kaltina viena kitą, ir ketvirtadienis nebuvo išimtis.

Rezoliuciją pristatęs Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kyslycia Generalinei Asamblėjai pasakė, kad Rusija ir „toliau pažeidinėja pagrindinius technologinės ir fizinės branduolinės saugos principus“, ir toliau atakuoja elektrinę.

Pasak jo, Ukraina ir jos kaimynės patyrė katastrofiškus padarinius po 1986 metų avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, bet galimo incidento Zaporižios AE, „kuri sąmoningai buvo paversta svarbiu Rusijos karinės strategijos komponentu“, padariniai būtų dar katastrofiškesni.

S. Kyslycia įspėjo, kad „jei tiesiog stovėsime ir nieko nedarysime, ta sėkmė nesitęs amžinai ir koks nors incidentas bus neišvengiamas“.

„Branduolinė sauga ir apsauga priklauso nuo mūsų sugebėjimo priimti tvirtą bendrą poziciją dėl Zaporižios atominės elektrinės tolesnės okupacijos ir militarizacijos nepriimtinumo“, – sakė ukrainiečių ambasadorius.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis apkaltino Ukrainą ir jos rėmėjus Vakaruose bandant prastumti rezoliuciją, kurios tikrasis tikslas – gauti Generalinės Asamblėjos palaiminimą praėjusį mėnesį Šveicarijoje įvykusios Ukrainos taikos konferencijos rezultatams ir tyliai įtraukti politinių elementų.

Konferencijos komunikate beveik 80 šalių nurodė, kad Ukrainos teritorinis vientisumas turėtų būti pagrindas bet kokiam taikos susitarimui ir kad Zaporižios AE bei kitos atominės elektrinės turi būti kontroliuojamos ukrainiečių, pagal TATENA principus.

D. Polianskis apkaltino komunikato šalininkus bandant „propaguoti klaidingą Vakarų naratyvą apie grėsmių branduoliniams objektams Ukrainoje šaltinį“. Jis teigė, kad vienintelė grėsmė branduoliniams objektams Ukrainoje dabar yra Kyjivo „reguliarios beatodairiškos atakos prieš Zaporižios atominę elektrinę“, su ja susijusią infrastruktūrą ir šalia esantį miestą, kur gyvena elektrinės darbuotojai bei jų šeimos.