JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) nurodė, kad jos biuras gavo „pranešimų apie masinį demonstrantų sulaikymą: iš viso gerokai daugiau nei 350 (šią savaitę), iš jų vien sausio 23-ąją – 320“.

M. Bachelet paragino ištirti galimus Karakaso pažeidimus, įskaitant mirties bausmes be teismo.

Venesuelos pilietinės visuomenės grupės skelbia, kad per protestus gatvėse žuvusių žmonių skaičius jau pasiekė 26.

JT žmogaus teisių biuras, cituodamas „patikimus vietos šaltinius“, paskelbė, kad taip pat esama ženklų, jog mažiausiai 20 žmonių „galimai žuvo nuo saugumo pajėgų ar provyriausybinių ginkluotų grupuočių narių kulkų per demonstracijas antradienį ir trečiadienį“.

Buvusi Čilės prezidentė M. Bachelet, turėjusi reikalų su N. Maduro, kai ėjo tas pareigas, paragino „nedelsiant pradėti derybas, kad nuslūgtų vis karštesnė atmosfera“ Venesueloje.

„Tai iš esmės yra valdymo krizė, ir šalies lyderiai yra atsakingi už šios siaubingos situacijos užbaigimą“, – sakė M. Bachelet.

Naftos turtinga, bet prie ekonominės prarajos krašto stovinti Venesuela nugrimzdo į didžiulį neapibrėžtumą, kai trečiadienį Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas JAV remiamas opozicijos lyderis Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas) pasiskelbė „laikinuoju prezidentu“. Paramą jam suskubo pareikšti Jungtinės Valstijos ir virtinė didžiųjų Venesuelos kaimynių, įskaitant Braziliją, Kolumbiją ir Argentiną.

Opozicija atsisakė pripažinti socialisto N. Maduro perrinkimą prezidentu pernai vykusiuose rinkimuose, sulaukusiuose griežtos tarptautinės kritikos. Tačiau galinga šalies kariuomenė išliko jam lojali.