Jungtinėse Tautose trečiadienį pirmą kartą suplevėsavo Palestinos vėliava, kurios simbolizmo kupiną pakėlimo ceremoniją stebėjo minia diplomatų bei žurnalistų.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ir palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) drauge vadovavo kiek chaotiškai vėliavos pakėlimo ceremonijai, kuri vyko Artimųjų Rytų taikos procesui vis dar esant aklavietėje ir augant įtampai Jeruzalės šventosiose vietose.

„Šią istorinę akimirką sakau bet kuriame pasaulio kampelyje esantiems savo žmonėms: kelkite palestiniečių vėliavą labai aukštai, nes ji yra mūsų identiteto simbolis“, - sakė M.Abbasas prie JT būstinės Niujorke esančiame Rožių sode, danguje susitvenkus tamsiems lietaus debesims.

„Tai išdidi diena“, - pridūrė 80 metų palestiniečių lyderis, kuris pareiškė, kad JT turi suteikti Palestinai visapusišką narystę, ir perspėjo dėl religinio konflikto Jeruzalėje grėsmės.

Izraelis ir Jungtinės Valstijos, kurios balsavo prieš vėliavos pakėlimą, pavadino jį simbolinių žingsniu, kuris nepasitarnaus taikos reikalui.

Trečiadienį Artimųjų Rytų taikos tarpininkų ketvertas per derybas Niujorke sutarė, jog būtina atgaivinti pastangas siekti politinio sureguliavimo, ir įspėjo, kad pastarieji įvykiai Jeruzalėje „kelia rimtą grėsmę“ galimam dviejų valstybių sprendiniui.

„Dėl taikaus konflikto sureguliavimo atėjo laikas atkurti palestiniečių ir izraeliečių pasitikėjimą ir pagaliau įgyvendinti dviejų valstybių dviem tautoms sprendinį“, - sakė Ban Ki-moonas per ceremoniją.

Okupuoto Vakarų Kranto Ramalos mieste, kur dirba palestiniečių administracija, šimtai žmonių susirinko drauge stebėti vėliavos pakėlimo ceremonijos ir pasiklausyti M.Abbaso kalbos. Jam kalbant, susirinkusieji mojavo vėliavomis ir džiaugsmingai šūkavo.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rugsėjo 10 dieną nubalsavo leisti Palestinai ir Vatikanui - kurie abu turi stebėtojo statusą - iškelti savo vėliavas prie šios organizacijos būstinės.

Vėliavos iškėlimą palaikanti rezoliucija buvo priimta 119 balsų prieš aštuonis, o 45 šalys, tarp jų Baltijos valstybės, susilaikė. Tarp balsavusių prieš buvo Australija, Kanada, Izraelis ir Jungtinės Valstijos.

JT stebėtojų statusas palestiniečiams buvo suteiktas per 2012 metų lapkričio 29 dieną vykusį Generalinės Asamblėjos balsavimą 138 balsais prieš devynis, 41 šaliai susilaikius.

M.Abbasas per savo kreipimesi į JT Generalinę Asamblėją nepraleido progos smarkiai supliekti Izraelio politiką, taip pat paragino „šalis, kurios dar nepripažino Palestinos valstybės, tai padaryti“.

„Palestina, turinti stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose, nusipelnė visapusiško pripažinimo ir visapusiškos narystės“, - sakė jis.

Pasak M.Abbaso, dėl to, kad Izraelis atsisako paleisti š laisvę palestiniečių kalinius ir nutraukti nausėdijų plėtrą Vakarų Krante bei Rytų Jeruzalėje, palestiniečiai gali nebesijausti varžomi ankstesnių susitarimų.

„Jie nepalieka mums kito pasirinkimo, tik konstatuoti, kad nebūsime vieninteliai, kurie vykdo tuos susitarimus, kai Izraelis juos nuolat pažeidinėja“, - sakė palestiniečių prezidentas.

Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pasmerkė M.Abbaso kalbą, pavadinęs ją „melaginga“, ir sakė, kad palestiniečių lyderio žodžiai skatina smurto kurstymą ir destrukciją Artimuosiuose Rytuose.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sakė, kad M.Abbaso kreipimasis tik patvirtino būtinybę veikti nedelsiant.

„Yra sąlyga, ir remdamiesi ta sąlyga turėsime dirbti“, - sakė F.Mogherini, komentuodama palestiniečių grasinimą nebesilaikyti ankstesnių susitarimų.