Vieno balso galia

Atstovų rūmų pirmininko poste, į kurį pateko, kai per 2022 m. rudenį vykusių JAV vidurio kadencijos rinkimų demokratai prarado daugumą rūmuose, K. McCarthy neišbuvo nė metų.

Rinkimus jis laimėjo tik per penkioliktąjį balsavimą, rinkimai vyko net keturias dienas. Pastarąjį kartą rekordas buvo pasiektas prieš 100 metų, kai pirmininkui išrinkti prireikė devynių balsavimo turų.

Tačiau per rinkimus sausį buvo įveiklinta uždelsto sprogimo bomba, kurią, nepraėjus nė metams, radikalusis kraštutinių dešiniųjų respublikonų sparnas ir panaudojo. Tąkart sutikta su jų reikalavimu, kad pasiūlymą atleisti pirmininką gali pateikti net vienas iš parlamentarų – skirtingai nei tais laikais, kai pirmininkė buvo demokratė Nancy Pelosi ir kai tokiai iniciatyvai reikėjo vienos iš partijų balsų daugumos. Be to, sutarta, kad pirmininko atleidimo klausimas būtų svarstomas prioriteto tvarka.

Šia proga ir pasinaudojo parlamentaras iš Floridos valstijos Mattas Gatesas, pirmadienį įgyvendinęs savo grasinimą siekti K. McCarthy atstatydinimo.

J. Bideno pranašystė

JAV prezidentas Joe Bidenas, šiemet sakydamas metinę kalbą, juokaudamas pasveikino tuomet dar neseniai išrinktą K. McCarthy: „Nežinau, ar tuo sugadinsiu jūsų reputaciją, bet tikiuosi dirbti su jumis.“ Ši frazė nesukėlė respublikonų susižavėjimo ir, kaip tapo akivaizdu, buvo pranašinga: K. McCarthy bendradarbiavimas su Demokratų partija tapo pretekstu radikalams.

Savo žingsnį M. Gatesas aiškino tuo, kad K. McCarthy padėjo išvengti JAV vadinamojo valstybės institucijų uždarymo – buvo priimtas įstatymo projektas dėl laikino vyriausybės finansavimo. Šis dokumentas leido JAV vyriausybei dirbti tol, kol bus patvirtintas visavertis biudžetas.

Naujasis Atstovų Rūmų vadovas gali būti ne taip lengvai išrinktas, nors sklandus Parlamento darbas yra tai, ko šiandien Jungtinėms Valstijoms itin reikia.

Per balsavimą spalio 3 d. K. McCarthy šalininkams pritrūko balsų, kad būtų galima blokuoti klausimo svarstymą, o paskui prieš jį balsavo 216 įstatymų leidėjų (208 demokratai ir 8 kraštutiniai dešinieji). 210 likusių respublikonų balsų nepakako, kad pirmininkas liktų savo poste.

Anot „The Washington Post“, Demokratų partija svarstė galimybę padėti M. McCarthy išlaikyti postą, bet galiausiai nusprendė to nedaryti. Tarp tokio demokratų pasirinkimo priežasčių laikraštis mini K. McCarthy atsidavimą Donaldui Trumpui, neseniai jo inicijuotą apkaltos procedūrą prezidentui J. Bidenui ir bandymus sužlugdyti Kapitolijaus šturmo tyrimą.

Paskutinis argumentas demokratams esą buvo tai, kad paskutiniuose viešuose pareiškimuose K. McCarthy dėl vadinamojo valstybės uždarymo, kurio vos pavyko išvengti, kaltino būtent demokratus. „Jis išsikasė sau kapą“, – leidinys citavo vieną savo šaltinį.

Netinkamas metas

Atstovų rūmų pirmininko atstatydinimas išskirtinis ne tik dėl savo neįprastų aplinkybių, ne tik dėl to, kad šį postą užimantis žmogus yra antrasis po viceprezidento asmuo JAV politinėje hierarchijoje.

K. McCarthy pašalintas tuo metu, kai amerikiečių pasitikėjimas Kongresu ir federaline vyriausybe yra arti istoriškai žemo lygio (vyriausybe pasitiki tik 16 proc.), o dauguma teigia mažai pasitikintys arba visai nepasitikys Amerikos politinės sistemos ateitimi.

Trečiadienį paskelbtos „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausos duomenimis, du trečdaliai amerikiečių mano, kad Vašingtono politikai nesugeba ignoruoti partinių nesutarimų ir dirbti savo darbo.

Labai svarbu ir tai, kad be pirmininko Atstovų Rūmai yra tarsi supančiotomis rankomis. Respublikonai juose turi tik nedidelę daugumą, todėl, norėdami apsieiti be demokratų paramos, visus sprendimus turi priimti konsensusu. K. McCarthy, anaiptol ne paties nuosaikiausio respublikono, fiasko rodo susiskaldymą šioje partijoje ir vadinamųjų trampistų nenorą leistis į kompromisus.

Kol kas neaišku, ar vadovauti teisės aktų priėmimo procesui gali laikinasis vadovas, kuris turi, pvz., teisę skelbti Atstovų rūmų darbo pertrauką, patvirtinti kandidatus į nuolatinius pirmininkus ir pan. Anot „Washington Post“, kai kurie ekspertai mano, kad Atstovų Rūmai galėtų priimti tam tikrus įstatymus, kuriuos Konstitucija apibrėžia kaip „būtinus ir tinkamus“, tačiau dėl daugumos kitų klausimų gali tekti palaukti.

Būtent toks klausimas gali būti ir JAV pagalba Ukrainai. Tarp biudžeto išlaidų įstatymų projektų, kuriuos JAV Kongresas turėjo patvirtinti iki spalio 1 d., buvo ir JAV gynybos biudžetas su 300 mln. dolerių pagalba Ukrainai, naujas J. Bideno administracijos prašymas skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Spaudžia laikas

Tolesnę įvykių eigą prognozuoti itin sunku. Naujojo Atstovų rūmų pirmininko rinkimai vyks spalio 11 d. po uždarų konsultacijų.

„Esminis klausimas – kas iš respublikonų yra užtektinai psichologiškai pasirengęs dirbti šį darbą ir yra pakankamai pamišęs, kad jo siektų“, – rašo „The Economist“. „Nėra nė vieno, kuris, atrodo, norėtų ar galėtų užimti Seimo pirmininko postą“, – tvirtina „Washington Post“.

K. McCarthy jau pareiškė, kad nebekandidatuos, tačiau į neoficialų savo įpėdinių sąrašą jis yra įtraukęs Patricką McHenry iš Šiaurės Karolinos, kuris laikinai eina pirmininko pareigas. M. Gatesas irgi nepareiškė tokio noro. Skirtingai nei D. Trumpo rėmėjas Jimas Jordanas iš Ohajo. Jis, beje, vadovauja Teisės komitetui, nagrinėjančiam apkaltos J. Bidenui klausimą. Be to, gana netikėtai apie savo kandidatūrą prabilo Steve’as Scalise’as, kuris, nors ir buvo laikomas potencialiu K. McCarthy įpėdiniu, rodė ženklų, kad naujų pareigų naštos nenorėtų apsiimti dėl savo sveikatos problemų.

Turint omenyje susiskaldymą parlamente, apžvalgininkai neatmeta tikimybės, kad naujasis Atstovų Rūmų vadovas gali būti ne taip lengvai išrinktas, nors sklandus Parlamento darbas yra tai, ko šiandien Jungtinėms Valstijoms itin reikia.

Be to, tikėtina, kad į dvikovą su bet kuriuo respublikonų kandidatu stotų demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas.

Kad ir kas perimtų Atstovų Rūmus, pirmoji jo užduotis bus imtis JAV biudžeto klausimo. Laikinas susitarimas numato valstybės finansavimą 45 dienoms, t. y. iki lapkričio 17 d.