Noras sutaupyti, o gal sukčiauti kai kuriems Vakarų šalių politikams jau kainavo postus. Kiti vadinamojo "Panamos popierių" (angl. "Panama papers") skandalo herojai – sugėdinti. Tarp jų – Rusijos ir Ukrainos prezidentai, Didžiosios Britanijos ir Pakistano premjerai, Kinijos prezidentas, Saudo Arabijos karalius, Azerbaidžano prezidento vaikai ir kt. Žodžiu, sąrašas toks ilgas, kad sunku būti visus įvardyti.

Pasaulio grietinėlė

Tiesa, ne tik politikams reikėjo raudonuoti; įtariamųjų sukčių sąraše – apstu sporto bei kino žvaigždžių. Jame taip pat puikuojasi dešimčių milijardierių pavardės.

Visi jie naudojosi Panamoje registruotos teisinių paslaugų bendrovės "Mossack Fonseca" paslaugomis, kad nereikėtų mokėti turto mokesčių ir būtų galima plauti pinigus.

Mokesčių rojus

Prancūzija paragino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) įtraukti Panamą į mokesčių rojaus juodąjį sąrašą.

"Noriu, kad EBPO susitiktų ir kad toks pat sprendimas (kaip Prancūzijos) būtų priimtas visų susijusių šalių", – teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Michelis Sapinas.

Neigia kaltinimus

Bet Panama atrėmė kaltinimus dėl savo sukurto neskaidraus lengvatinio apmokestinimo įmonių tinklo.

EBPO vadovui pasiųstame laiške Panamos užsienio reikalų viceministras Luisas Miguelis Hincapie skundėsi, kad tokie neigiami pareiškimai yra nesąžiningi ir diskriminuojantys.

Pasak jo, pranešimais apie "Panamos popierius" naudojamasi, siekiant iškraipyti faktus ir apjuodinti šalies reputaciją.

Panama įnirtingai gynė savo įstatymus ir praktiką, siekdama apsaugoti savo gyvybiškai svarbų finansų sektorių. Anksčiau ji perspėjo galinti imtis veiksmų prieš Prancūziją, jeigu Paryžius tesės savo pažadą įtraukti Panamą į mokesčių rojaus juodąjį sąrašą.

Politikai, turtuoliai ir sportininkai

Pagrindiniai įtarimai, susiję su Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės "Mossack Fonseca" dokumentų paviešinimu:

• Bankai, bendrovės ir padėjėjai, artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, slapta išpumpavo iki 2 mlrd. JAV dolerių, naudodamiesi lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis, įgydami slaptą įtaką šalies žiniasklaidos bei mašinų pramonės įmonėms.

• Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo 2014 m. finansų deklaracijoje neužsiminė, kad yra įkūręs lengvatinio apmokestinimo bendrovę Britanijos Mergelių salose. 2014 m. rugpjūčio 21-ąją Mergelių salose buvo įregistruota bendrovė "Prime Asset Partners Limited" (BVI), kurios savininkas yra P.Porošenka. Dokumentai rodo, kad ta bendrovė yra išleidusi 1 000 akcijų, kainuojančių po 1 JAV dolerį – "tai yra, P.Porošenka išleido 1 000 JAV dolerių įsteigti lengvatinio apmokestinimo įmonei Mergelių salose". 2014-ų metų savo turto deklaracijoje prezidentas pažymėjo, kad jokių įnašų į bendrovių, taip pat įkurtų užsienyje, įstatinius kapitalus jis nepervedė. Jokios išlaidos užsienyje įkurtai bendrovei išlaikyti praėjusiujų metų prezidento finansų deklaracijoje, paskelbtoje praeitą penktadienį, taip pat neminimos.

• Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas ir jo žmona naudojosi lengvatinio apmokestinimo bendrove "Wintris Inc.", kad nuslėptų milijonų dolerių investicijas į tris didelius bankus per finansų krizę. Premjeras atsistatydino.

• Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono šeimų nariai vienu metu turėjo ryšių su lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis. Keli kiti pasaulio lyderiai, tarp jų Pakistano premjeras, Saudo Arabijos karalius ir Azerbaidžano prezidento vaikai taip pat kontroliuoja lengvatinio apmokestinimo įmones.

• Panamos advokatų kontora "Mossack Fonseca", iš kurios buvo nutekinti dokumentai, bendradarbiavo bent su 33 fiziniais arba juridiniais subjektais, įtrauktais į Vašingtono juoduosius sąrašus dėl jų ryšių su Meksikos narkotikų kontrabandininkais, teroristinėmis organizacijomis bei neprognozuojamomis šalimis, tokiomis kaip Šiaurės Korėja.

• Tarp advokatų kontoros klientų esama finansinių piramidžių organizatorių, prekybos narkotikais baronų, mokesčių slėpėjų ir JAV verslininkas, nuteistas už sekso turizmo keliones į Rusiją, kur jis santykiaudavo su nepilnamečiais našlaičiais.

• Dokumentuose taip pat minimas už pinigų plovimą nuteistas vienas asmuo, tvirtinęs, kad jis organizavo 50 tūkst. JAV dolerių neteisėtą indėlį į schemą, pagal kurią buvo mokame "Watergate" skandalo įsilaužėliams.

• Į skandalo liūną pateko 29 milijardieriai iš žurnalo "Forbes" sąrašo.

• Geriausias pasaulio futbolininkas Lionelis Messi ir jo tėvas valdo priedangos bendrovę "Mega Star Enterprises", kuri anksčiau nebuvo žinoma ispanų tyrėjams, kurie aiškinasi Barselonos futbolo klubo puolėjo mokesčių peripetijas.

• Nuo pareigų nušalintas Europos futbolo federacijos (UEFA) vadovas Michelis Platini, šešeriems metams diskvalifikuotas nuo bet kokios futbolo veiklos dėl 2 mln. dolerių pervedimo, gauto iš buvusio FIFA prezidento Seppo Blatterio, kreipėsi į "Mossack Fonseca", kad kontora padėtų jam administruoti vieną lengvatinio apmokestinimo bendrovę, 2007 m. įkurtą Panamoje.

• Daugiau negu 500 bankų, jų antrinių įmonių ir padalinių bendradarbiavo su "Mossack Fonseca" nuo 8-ojo dešimtmečio, perduodamos Panamos kontorai savo klientų lengvatinio apmokestinimo įmonių steigimą ir administravimą. Šveicarijos bankas UBS įsteigė daugiau negu 1,1 tūkst., o Britanijos HSBC ir jo padaliniai – daugiau negu 2,3 tūkst. tokių bendrovių.

Informacijos nutekėjimo skandalai

"Panamos popieriai" tapo naujausiu pasaulį supurčiusiu valstybės arba ekonomikos paslapčių nutekinimu po "WikiLeaks" skandalo.

Didžiausi informacijos nutekinimo skandalai:

"WikiLeaks":

• 2006 m. įkurtas ir metais vėliau pradėjęs veikti buvusio kompiuterinio įsilaužėlio australo Juliano Assange'o tinklalapis "WikiLeaks" pradėjo viešinti paslaptis, tokias kaip JAV karo su terorizmu kalėjimo Gvantanamo įlankoje veiklos detalės arba amerikietės politikės Sarah Palin asmeninių elektroninių laiškų turinys.

• 2010 m. balandį "WikiLeaks" grįžo į pasaulio žiniasklaidos pirmuosius puslapius, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip JAV sraigtasparnio smūgis Bagdade nukauna du naujienų agentūros "Reuters" darbuotojus ir kitus žmones.

• Tų metų vasarą buvo paskelbti du didžiuliai nutekintos medžiagos paketai: dešimtys tūkstančių JAV kariuomenės vidinio naudojimo dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake, atskleidžiantys detalių apie piktnaudžiavimą, kankinimus ir civilių žūtis.

• Amerikietis karys Bradley Manningas, kuris dabar yra lytį pasikeitęs asmuo Chelsea Manning, buvo suimtas nustačius, kad jis buvo tą informaciją nutekinęs šaltinis. Dabar Ch.Manning atlieka 35 metų laisvės atėmimo bausmę už Šnipinėjimo įstatymo pažeidimą.

• 2010 m. lapkritį "WikiLeaks" paskelbė dar 250 tūkst. diplomatinių pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, dėl kurių Vašingtonas atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.

• Tą patį mėnesį vienas Švedijos prokuroras išdavė tarptautinį arešto orderį J.Assange'ui, kad jį būtų galima apklausti dėl įtariamo išžaginimo. Išnaudojęs visas teisines galimybes nebūti išduotas Didžiosios Britanijos, kurioje buvo suimtas, J.Assange'as 2012 m. birželio 19 d. įžengė į Ekvadoro ambasadą Londone ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Jis ten iki šiol tebegyvena.

Snowdenas ir NSA:

• Edwardas Snowdenas, prieigą prie JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) įslaptintos informacijos turėjęs žvalgybininkas pagal sutartį, susisiekė su Didžiosios Britanijos laikraščiu "The Guardian", kuris 2013 m. birželį atskleidė, kad slaptas JAV teismo nurodymas privertė telekomunikacijų bendrovę "Verizon" suteikti NSA išsamios informacijos apie jos klientų pokalbius telefonu per keturių mėnesių laikotarpį.

• Birželio 6 d. dienraščiai "The Washington Post" ir "The Guardian" paskelbė, kad NSA ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) turi galimybę prieiti prie didžiųjų interneto bendrovių, tokių kaip "Microsoft", "Yahoo!", "Google" ir "Facebook" serverių, stebėdami už JAV ribų esančių žmonių veiklą internete. Taip pat buvo paskelbta, kad buvo šnipinėjamos Kinijos mobiliojo ryšio bendrovės.

• JAV pareigūnai apkaltino E.Snowdeną, kuris prisipažino esantis šio nutekinimo šaltinis, šnipinėjimu ir valstybės paslapčių vagyste bei siekė jį suimti, kai buvęs žvalgybininkas pabėgo į Honkongą. Tačiau jam pavyko ištrūkti ir išskristi į Maskvą. E.Snowdenas tebegyvena Rusijoje.

• Informacija apie NSA veiklą pribloškė pasaulį ir sukėlė įtampą JAV ryšiuose su sąjungininkais, kai paaiškėjo, kad Vašingtonas šnipinėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Brazilijos prezidentę Dilmą Rousseff, Meksikos vyriausybę ir daugelį kitų. JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo užtikrinti didesnį skaidrumą, o Kongresas pakeitė elektroninio sekimo įstatymus.

"Panamos popieriai":

• "Panamos popieriai" turi nušviesti pasaulinį mokesčių slėpimo tinklą, o šį informacijos paketą parengė Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas (ICIJ).

• Nutekinta informacija pagrįstas tyrimas, kuris yra iki šiol didžiausia tokio pobūdžio operacija, atskleidė, kad mokesčių rojuose sąskaitų turėjo 140 politinių lyderių ir kitų svarbių veikėjų.

• Tą medžiagą nagrinėjo daugiau negu 100 žiniasklaidos organizacijų, kurios kruopščiai išnaršė 11,5 mln. dokumentų, nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų bendrovės "Mossack Fonseca", kurios specializacija – lengvatinio apmokestinimo verslo subjektų steigimas ir administravimas. ICIJ jau yra paskelbęs nutekintų duomenų paketą "Offshore Leaks" apie tūkstančius žmonių, laikančių pinigus užsienio sąskaitose, kad išvengtų mokesčių.

• Kitas panašus paketas "LuxLeaks" byloja apie Liuksemburgo susitarimus su tarptautinėmis verslo grupėmis dėl riboto mokestinės informacijos teikimo, tuo metu, "SwissLeaks" atskleidžia schemą, kuri esą padėjo banko HSBC Šveicarijos padalinio klientams išvengti mokesčių už aktyvus, kurių bendra vertė – apie 119 mlrd. JAV dolerių.

• ICIJ, kuriam vadovauja Australijos žurnalistas Gerardas Ryle yra įsikūręs Vašingtone; jam priklauso 190 žurnalistų iš daugiau negu 65 šalių. Ši organizacija tiria tarptautinę korupciją, organizuotų nusikalstamų sindikatų veiklą, mokesčių vengimo atvejus ir kitas opias temas.