Pietų Korėjos pietrytiniame Busano uostamiestyje vykusios Sh. Ishibos ir Lee Jae-myungo derybos buvo trečiasis ir tikriausiai paskutinis jų aukščiausiojo lygio susitikimas. Anksčiau šį mėnesį Sh. Ishiba pasisiūlė atsistatydinti iš valdančiosios Liberalų demokratų partijos vadovo ir ministro pirmininko pareigų dėl neseniai jo valdančiosios koalicijos patirto pralaimėjimo rinkimuose, dėl ko prasidėjo konkursas jo įpėdiniui surasti.

„Tikiuosi pasikeisti mintimis apie abiejų vyriausybių bendradarbiavimą, tolesnę dvišalės partnerystės plėtrą, socialinius iššūkius, su kuriais susiduriame, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimą“, – sakė Sh. Ishiba prieš išvykdamas.

Lee Jae-myungo nacionalinio saugumo direktorius Wi Sung-lacas (Vi Sunglakas) pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas bus vieta išplėsti diskusijas „sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje ir prekybos tvarkoje“.

Jis tvirtino, kad abu vadovai aptars galimą aktyvų Sh. Ishibos vaidmenį plėtojant dvišalius ryšius net ir jam pasitraukus.

Pietų Korėja ir Japonija yra svarbios JAV sąjungininkės ir reikšmingos prekybos partnerės. Tačiau jų ryšiai nuolat keitėsi dėl istorinių ginčų, kilusių dėl Japonijos kolonijinio viešpatavimo Korėjos pusiasalyje praeityje. Santykiai pagerėjo valdant Lee Jae-myungo ir S. Ishiba pirmtakams. Vis dėlto Sh. Ishibos, kuris pripažino Japonijos karo laikų agresiją ir parodė empatiją Azijos aukoms, pasitraukimas gali tapti iššūkiu Lee Jae-myungui.

Abiejų šalių vyriausybės teigė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas buvo ankstesnių susitarimų palaikyti glaudžius ryšius ir aukšto lygio mainus tarp šalių dalis. Po derybų nesitikima jokių svarbių pranešimų, o Pietų Korėjos pareigūnai teigia, kad susitikime bus aptarti gyventojų klausimai, kaimo vietovių atgaivinimas ir dirbtinis intelektas.

Pietų Korėja ir Japonija ieško būdų, kaip kartu spręsti tokius iššūkius kaip Šiaurės Korėjos branduolinė programa ir tiekimo grandinės pažeidžiamumas. Dabar jas dar labiau suartėti verčia D. Trumpo siekis pertvarkyti pasaulinę prekybą.

Pietų Korėja ir Japonija pažadėjo šimtus milijardų JAV dolerių investicijų į pramonę, tikėdamosi išvengti aukštų D. Trumpo administracijos muitų. Tačiau Pietų Korėjos pareigūnai pripažįsta, kad vis dar nesutaria su Vašingtonu dėl to, kaip Seulo siūlomas 350 mlrd. dolerių (298 mlrd. eurų) vertės paketas būtų struktūrizuotas ir valdomas.

Pietų Korėjos pareigūnai pasiūlė investicijas teikti per paskolas ir paskolų garantijas ir prieštaravo JAV reikalavimams atlikti išankstinius mokėjimus, dėl kurių, jų teigimu, šaliai grėstų finansų krizė, atsižvelgiant į jos užsienio valiutos atsargų dydį.

Skirtingai nei Seulas, Tokijas jau raštu išdėstė savo prekybos susitarimą su Vašingtonu. Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas pasirašė įsaką sumažinti muitus Japonijos automobiliams ir kitiems svarbiausiems importuojamiems produktams nuo iš pradžių siūlytų 25 proc. iki 15-os, o tuo pat metu abi vyriausybės Vašingtone pasirašė bendrą pareiškimą, patvirtinantį 550 mlrd. dolerių (468,4 mlrd. eurų) Japonijos investicijas į JAV projektus.