Kitapus garsių ženklų

Visai netrukus pildydamas mažylių užgaidas Kalėdų Senelis po eglute paliks kalnus dovanų. Konstruktoriai, lėlės, automobiliai, traukinukai. Galbūt tarp jų bus ir sniego rutulys su animacinio filmo "Ledo šalis 2" veikėjais? Vakarų rinkoje jo kaina – 9,99 euro. Puikus sprendimas pradžiuginti "Walt Disney Animation Studios" atrastos pasakiškosios Arendelo šalies gyventojų gerbėjus: kaina kukli, neskaudės širdies, kai baigiantis žiemai žaislas atsidurs kur nors palovėje, o galiausiai keliaus į šiukšliadėžę.

Šis plastikinis niekutis – didžiulio ledkalnio viršūnė, kurio nematomąją dalį patyrinėjo slapto projekto dalyviai. Dirbo jie ir Guangdonge esančioje "Kongxing" gamykloje, kur pagamintas "Ledo šalies" rutulys. Pasitelkę partizaninius metodus, tyrėjai padarė stulbinamų atradimų: gamyklose iš tikrųjų esama burtininkų ir magijos, tačiau daugiausia – juodosios, o čia plušančias pelenes galima iš tiesų įtarti turint antgamtinių galių, nes tenka dirbti eiliniam žmogui nepakeliamomis sąlygomis.

Vokietijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija Krikščioniškoji "Romero" iniciatyva (CIR) nuo 1981-ųjų aiškinasi, kaip visame pasaulyje platinamų plataus vartojimo prekių produkcijos grandyse laikomasi žmogaus ir darbuotojų teisių.

Naujausi slapti tyrimai buvo atliekami kartu su organizacija Kinijoje "China Labor Watch" penkiose gamyklose: "Wah Tung (Heyuan) Toy Products Ltd. Co." (gamina prekės ženklams "BuzzBee", "Disney"), "Dongguan KongXing Industry Co., Ltd." ("Basic Fun!", "Disney", "Hasbro", "fGTeev"), "Foshan Nanhai Mattel Precision Diecasting Co., Ltd." ("Mattel"), "Dongguan Wing Fai Foam Products Co., Ltd." ("Lego", "Legoland", "Disney"), "Everfront Plastic and Electronics Manufacturing Co., Ltd." ("Hasbro", "MGA Entertainment", "Inspiration Works", "Melissa & Doug"). Visos jos turi vadinamosios etiškos žaislų programos (IETP) sertifikatus, kuriuos išduoda Pasaulio žaislų asociacija.

Šiose gamyklose slapti tyrėjai dirbo nuo šių metų birželio iki spalio 20 d.: būtent šis laikotarpis vadinamas piko metu. Savo stebėjimus slapti tyrėjai sistemingai dokumentavo (vaizdu ir tekstu), be to, atliko 72 interviu su darbuotojais.

"Tai – tik nedidelis pavyzdys iš Kinijoje veikiančių tūkstančių žaislų gamyklų. Tačiau jei kai kurios pelningiausios pasaulyje žaislų kompanijos negali sudaryti savo darbuotojams tinkamų sąlygų, galima manyti, kad padėtis mažesnėse kompanijose yra dar blogesnė", – sakoma ataskaitoje.

Neriboti viršvalandžiai

Nuo 2017-ųjų kartu su partneriais iš "ICTI Ethical Toy Program" CIR akylai stebi didelius žaislų rinkos dalyvius, kurių produkcija gaminama Kinijoje. "Per šiuos metus labai nedaug kas pasikeitė, – teigiama naujausioje "Romero" ataskaitoje. – Darbuotojai ir toliau gauna tik minimalų atlyginimą, daug mažesnį, nei būtų reikalingas atitinkamam pragyvenimo lygiui. Pakankamai jie uždirba tik piko laikotarpiu, tačiau tuomet dirba ypač sunkiomis sąlygomis."

Brangstant energetinėms žaliavoms ir nekilnojamojo turto kainoms, Kinijos gamyklos bando mažinti gamybos kaštus ir išlaikyti savo, kaip pigiausio gamintojo, vardą, įšaldydamos atlyginimus.

Brangstant energetinėms žaliavoms ir nekilnojamojo turto kainoms, Kinijos gamyklos bando mažinti gamybos kaštus ir išlaikyti savo, kaip pigiausio gamintojo, vardą, įšaldydamos atlyginimus.

Organizacijos "Global Living Wage Coalition" dar 2015-aisiais atliktoje studijoje teigta, kad Guandonge patenkinamai galima gyventi, jei vienam asmeniui tenka ne mažiau kaip 366 eurų. Tačiau gamyklose, kuriose dirbo CIR tyrėjai, minimalus darbo užmokestis 183–224 eurai. Kiek daugiau mokama tik "Foshan Mattel" gamykloje – 242 eurai. Tai reiškia, kad norėdami patenkinti bent minimalius poreikius, darbininkai turi dirbti viršvalandžius.

Piko sezono metu apklaustų gamyklų darbuotojai prisipažino dirbantys nuo 60 iki 126 viršvalandžių per mėnesį, nors Kinijos darbo įstatymai leidžia per šį laikotarpį ne daugiau kaip 36 viršvalandžius. Kai kuriuose fabrikuose darbuotojams nebuvo skiriamos įstatymų nustatytos poilsio dienos – žmonės dirbo po vienuolika dienų iš eilės. Nors teoriškai viršvalandžiai pasirenkami laisva valia, darbuotojai sutinka dirbti, kad bent kiek prisidurtų prie minimalaus atlygio.

"Pagrindinio sezono metu "Wah Tung", dirbant viršvalandžius, galima užsidirbti 390 eurų, "Kongxing" – iki 494 eurų, "Foshan Mattel" ir "Wing Fai" – 520 eurų, "Everfront" – iki 546 eurų, – teigiama pranešime. – Pietų Kinijoje, kur gaminama daugiausiai žaislų, beveik nemokamas pragyvenimo minimumui reikalingas atlyginimas."

Žaisliukų pelenės

60 proc. žaislų pramonės darbininkų – moterys. Didžioji dauguma – iš kaimo regionų. Atvykusios į miestuose įsikūrusias gamyklas, jos sutinka dirbti vergiškomis sąlygomis, gyvena gamyklos siūlomose patalpose, kad galėtų sutaupyti pinigų ir didžiąją dalį atlyginimo siunčia savo šeimoms.

Lygindami moterų ir vyrų teises, tyrėjai pastebėjo, kad darbo skelbimuose retai nurodoma konkreti lytis, tačiau gamyklose akivaizdus disbalansas. Vadovaujančiuose postuose dominuoja vyrai, o gamyboje dirba daugiausia moterys – vyrauja žemo išsilavinimo lygis. Tai paaiškinama ir Azijoje gaju požiūriu, kad moterys yra paklusnesnės, nuolankesnės. Be to, žaislų gamyboje reikia ne fizinės jėgos, bet kruopštumo.

Darbuotojai praktiškai neturi galimybės apsiginti ar pasiskųsti. Įmonėse arba nėra profesinių organizacijų, arba jos formalios, kuriose dirba gamyklų vadovybės paskirti asmenys. Vienintelė išeitis reikšti pretenzijas dėl darbo ar gyvenimo sąlygų – kreiptis į darbdavius. "Tačiau darbuotojai dažniausiai pasirenka: kęsti sunkumus arba išeiti iš darbo", – sakoma "Romero" dokumente.

CIR tyrėjai pranešė apie tirtose gamyklose klestinčią moterų diskriminaciją: nuo priekabiavimo, mobingo, iki diskriminacijos, neleidžiant užimti geresnio posto. Nėščiosioms darbuotojoms nesuteikiama speciali medikų priežiūra, jos ir toliau dirba kenksmingomis sąlygomis, turi atidirbti viršvalandžius ir naktines pamainas.

Blakės ir šaltas vanduo

Gamyklose (ir gaminiuose) vis dar naudojamos kancerogeninės medžiagos, tačiau net ir su toksinėmis medžiagomis dirbantys žmonės būdavo aprūpinami tik viena pasenusia apsaugos priemone – pirštinėmis ar kauke. Slaptieji tyrėjai net ir tai vadino pažanga. Tiesa, medikų patikros – pagal Kinijos įstatymus ji privaloma įmonėse, kur dirbama su kenksmingomis medžiagomis, – būta toli gražu ne visose gamyklose. "Kai kuriose būna mokymai, tačiau jie paviršutiniški, nieko neaiškinama apie darbo su kenksmingomis medžiagomis pavojų", – rašo tyrėjai.

Pranešimas papildytas slaptųjų tyrėjų užfiksuotomis nuotraukomis. Jose matyti, kokiomis antihigieninėmis sąlygomis tiekiamas maistas darbininkams. Žmonės apgyvendinami bendrabučiuose: (po 8–10, o "Everfront" – net ir po 15 žmonių) kalėjimo kameras primenančiuose kambariuose, kuriuose vienintelis baldas – keliaaukštės lovos.

Lovose ir miegama, ir, pasikabinus improvizuotas užuolaidas, bandoma susikurti bent minimalią privačią erdvę. Kai kurių fabrikų bendrabučių kambariuose – po vieną ventiliatorių, todėl karštomis naktimis darbininkai miega tiesiog ant grindų. Tualetai be klozetų, dušai – keli gausybei žmonių, todėl eilėje tenka laukti po dvi valandas, arba juose nėra karšto vandens. Užtat blakių tokiame žmonių knibždėlyne – gausybė.

Tariamas progresas

Nors proveržio teigiama linkme esama, pagal Vakarų standartus jis juokingas: pvz., darbo diena sutrumpinta nuo 14 iki 11 valandų, o viršvalandžių per mėnesį sumažėjo vidutiniškai nuo 160 iki 100 valandų, už darbą poilsio dienomis mokama dvigubai daugiau.

"Daugiausia viršvalandžių tenka dirbti, kai rengiamasi kalėdinės prekybos bumui. Šiemet "Wah Tung" gamyklos darbininkai per mėnesį dirbo po 60 valandų viršvalandžių. Nors tai yra toli nuo oficialiai leidžiamos 36 valandų ribos, padėtis akivaizdžiai pagerėjo, turint omenyje, kad dar pernai čia dirbta ir po 175 valandas daugiau nei oficialus darbo laikas", – pastebi ataskaitos autoriai.

Slaptieji studijos tyrėjai užfiksavo atvejų, kai darbininkams, anksčiau laiko įvykdžiusiems normą, būdavo sumokama už visą papildomą valandą, tačiau lygiai taip pat nenumatytai gali būti padidinta dienos norma – tenka dirbti viršvalandžius už tą patį atlygį.

Studijos autoriai pastebi, jog daug teoriškai egzistuojančių teisių yra neįgyvendinamos, nesilaikoma įstatymuose numatytų reikalavimų: sąlygos, kuriomis dirba žaislų gamintojai, galiausiai priklauso tiesiogiai nuo konkrečių vadovų.

Kaip progresą tyrėjai įvardijo tai, kad dabar rečiau nei prieš metus delsiama mokėti atlygį: anksčiau tie, kas nebūdavo patenkintas darbu ir norėdavo nutraukti sutartį, rizikavo neatgauti ir atlygio.

Lyginant su ankstesniais metais, dabar atsirado bent teorinė galimybė pasiimti atostogų, o darbdaviai moka socialinėms reikmėms (senatvės pensijai, motinystės atostogoms, sveikatos draudimui ir pan.) skirtus mokesčius. Tiesa, be diskriminacijos neapsieinama ir šiuo klausimu: mokama tik už 50-ies neturinčius darbininkus. Kai kuriose gamyklose apie socialines įmokas prisimenama tik tuomet, kai apie tai paklausia darbuotojai.

Nors anksčiau būta atvejų, kai žaislų fabrikuose dirbo vaikai, CIR detektyvai mažamečių darbininkų nematė. Dideliu pasiekimu laikoma tai, kad esant gedului suteikiami papildomi laisvadieniai, susirgus mokamas atlyginimas. Absurdiška, tačiau pažanga galima laikyti ir tai, jog sumažėjo atvejų, kai gamyklose gyvenantys darbininkai baudžiami už tai, kad paliko degančią šviesą miegamuosiuose.

"Kongxing" siūlo šiek tiek geresnes gyvenimo sąlygas – kambariuose nuo šešių iki septynių lovų, yra oro kondicionierius, atskiras vonios kambarys. Gamykla taip pat moka ligos pašalpą, darbuotojai turi laisvadienį valstybinių švenčių dienomis, – teigiamus pavyzdžius vardija dokumento autoriai. – Valdymo kultūra liberali, darbuotojai gali pakilti nuo konvejerio, kad nueitų į tualetą, gali pabendrauti su kolegomis ar klausytis muzikos. "Wing Fai" siūlo nemokamus bendrabučius, tačiau sąlygos pasibaisėtinos. Netinkamos. Nors kambaryje gyvena po 3–4 žmones, pasitaiko blakių atakų, draudžiama šviesą uždegti dienos metu. Karštas vanduo tiekiamas tik tam tikru metu."

Per didelis spaudimas

Tyrimo autoriai kritikos negaili ne tik Kinijos gamybos įmonėms. Kaltė dalis tenka ir tarptautiniams koncernams, kurie esą rimtai nesirūpina geresnėmis darbo sąlygomis savo gamyklose, nustato nerealius tiekimo terminus ir pasiima didžiąją dalį pelno. Darbo sąlygas nustatančios taisyklės suformuluotos, tačiau niekas nekontroliuoja kaip jų yra laikomasi.

"Taigi oficialiai perduodama atsakomybė gamyklos operatoriams", – teigė "Romero" ekspertas Patrickas Niemannas.