55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, šį mėnesį baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.

„Taip. Tai ekonominis projektas. Jeigu atsisakysime visų kitų energijos šaltinių, tuomet mums reikės daugiau dujų“, – A. Laschetas, Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) kandidatas, sakė per televizijos ARD transliuotus paskutiniuosius rinkimų kampanijos debatus.

Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.

Tačiau šiam projektui įnirtingai priešinosi JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Jos argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.

Pasak A. Lascheto, „Ukrainai turi būti suteiktos geopolitinės garantijos, kad Ukraina [dėl šio projekto] nenukentės“.

„Jeigu Rusija dėl to kels klausima – projektas turi būti nedelsiant sustabdytas“, – pridūrė kandidatas.

Vokietijoje federalinio parlamento rinkimai įvyks ateinantį sekmadienį.