Du dešimtmečius šalį valdęs Belgijos karalius Albertas II vakar paskelbė atsisakąs sosto savo sūnaus Philippe'o labui.

"Aš ketinu atsižadėti sosto liepos 21 d.", – pareiškė 79-erių monarchas savo kalboje, tiesiogiai transliuotoje tautai iš karališkųjų rūmų.

Karalius prisipažino, kad jo sveikatos būklė neleidžia jam toliau atlikti savo pareigų, todėl jis "perduoda fakelą kitai kartai".

Albertas II buvo prisaikdintas šeštuoju Belgijos karaliumi 1993 m. rugpjūčio 9 d. po savo brolio karaliaus Bodueno mirties.

Perėmęs sostą, Albertas II įsivėlė į didelį skandalą, kai buvo apkaltintas dėl esą nesantuokinės dukters Delphine’os Boël ir išgyveno gilią santuokos su karaliene Paola krizę.

Ši istorija vėl atgimė šį pavasarį, kai D.Boël nusprendė per teismus įrodyti, kad yra Alberto II dukra. Apžvalgininkai svarsto, kad būtent tai galėjo nulemti karaliaus sprendimą atsisakyti sosto.

Kaip ir kiti Europos monarchai, Belgijos karalius neturi vykdomųjų galių ir atlieka ceremonialinį vaidmenį.

Tačiau viena jo pareigų yra spręsti konstitucines krizes. Būtent tai Albertui II teko daryti 2010–2011 m., kai Belgiją po rinkimų ištiko parlamentinė aklavietė ir šalis 541 dieną gyveno be vyriausybės. Įtampa tarp dviejų pagrindinių Belgijos bendruomenių – valonų ir flamandų – nuvertė ne vieną vyriausybę ir dažnai kursto politinį nestabilumą. Tačiau pagarba karališkajai šeimai yra vienas nedaugelio visuomenę vienijančių veiksnių.

Karaliaus Alberto II sprendimas atsisakyti sosto nuskambėjo praėjus vos trims mėnesiams po to, kai gretimų Nyderlandų karalienė Beatričė užleido sostą sūnui Willemui Alexanderiui.