- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vakarų Europa šią vasarą gavo tokią karščio bangą, kokios dar neregėjo. 40 °C ir daugiau rodantys termometrai ispanų ir italų labai nenustebins. Tačiau panaši temperatūra Nyderlanduose, Belgijoje, net paprastai vėsioje Didžiojoje Britanijoje – itin retas reiškinys, praneša LNK.
„Stebina karščio bangos prasiveržimas. Tai gana toli – Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje, Airijoje, kur įprastai kur kas vėsiau tokiu laikotarpiu“, – pastebėjo klimatologas Donatas Valiukas.
„Pastaruoju metu šios karščio bangos vis dažnesnės. Britanijoje prieš trejus metus irgi buvo ekstremaliai aukšta temperatūra ir užfiksuotas rekordas. Dabar rekordas dar naujas“, – akcentavo klimatologas Arūnas Bukantis.
Britaniją siaubia tiek gaisrų, kiek ši sala matė tik per Antrojo pasaulinio karo metu vykusį bombardavimą. Visi temperatūrų rekordai ir viską niokojantys gaisrai, pasak klimatologų, žmogaus veiklos padarinys.
„Klimato kaita skatina tokių reiškinių dažnėjimą. Tai galėdavo būti anksčiau, ir būdavo anksčiau. Bet tai, kas vyko kartą per keliasdešimt metų, ir kartą per dešimtmetį ar dar dažniau – didelis skirtumas. Tai dažnėjimas ir stiprėjimas“, – įžvalgomis pasidalijo D.Valiukas.
Tokie ekstremalūs reiškiniai kenkia ne tik žmonių sveikatai, bet ir sukelia rimtesnių problemų – vienur orai derlių džiovina, kitur – skandina.
„Atmosferoje per pastaruosius 50 metų padaugėjo 7 proc. vandens garų. Tai esminis pokytis. Susidaro vandeningesni debesys, iškrinta gausesni krituliai, susidaro potvynių, poplūdžių“, – pastebėjo A.Bukantis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tačiau geologai atkreipia dėmesį, kad planetos klimatas keičiasi nuolat. Būna atšalimo, būna atšilimo laikotarpių. Dabar mes gyvename tarp ledynmečių, kai klimatas šyla. Pvz., prieš 100 tūkst. metų, pasak geologo Jono Satkūno, Lietuvoje vidutinė temperatūra buvo net trimis keturiais laipsniais aukštesnė.
„Prieš 120 tūkst. metų prasidėjo šiltesnis negu dabar laikotarpis. Trūko maždaug apie 10–13 tūkst. metų. Tuo metu Lietuvoje tyvuliavo daug šiltų ežerų, augo labai tankios plačialapių medžių girios, ąžuolai. Lietuvoje netgi natūraliai augo vynuogės“, – pasakojo geologas J.Satkūnas.
Mokslininkai įsitikinę, kad tuomet žmonės į Europą dar net nebuvo įžengę.
„Turime įrodymų, pavyzdžių: datuotą tarpledynmečio ąžuolo fragmentą, ežerų nuosėdose randame gėlavandenių moliuskų kiautų. Tikrai yra įrodymų, kad tai buvo šiltas ir gražus laikotarpis“, – sakė J.Satkūnas.
Tačiau klimatologai atkerta, kad anksčiau klimatas keisdavosi taip lėtai, kad to niekas per savo gyvenimą nebūtų pastebėjęs. Klimatas atšaldavo ar atšildavo kur kas lėčiau, nei tai vyksta žmonijai įžengus į pramoninį amžių.
Klimato kaitos žmogus neturėtų pastebėti, nes vienas kitas laipsnis įvyksta per tūkstančius metų.
„Klimato kaitos žmogus neturėtų pastebėti, nes vienas kitas laipsnis įvyksta per tūkstančius metų. Dabar – mažiau nei per 100 metų yra didžiuliai pokyčiai ir tai tikrai žmogaus veiklos padarinys“, – tvirtino D.Valiukas.
Geologas neneigia, kad žmonės prisideda prie šiltnamio efekto, tačiau, anot jo, klimatas dar keitėsi prieš pramoninį amžių.
„Gerai žinomas Viduramžių šiltasis periodas, mažasis ledynmetis XVI–XVII a. Akivaizdūs klimato pokyčiai, kai žmogus dar tikrai neturėjo jokios įtakos“, – dėstė J.Satkūnas.
Pasak J.Satkūno, pagal tai ne už kalnų – naujasis ledynmetis.
„Šiltame laikotarpyje gyvename 12 tūkst. metų, taigi, vadovautis periodizacijos principu, – jau būtų laikas naujam ledynmečiui“, – teigė J.Satkūnas.
Tačiau klimatologai svarsto, kad kito ledynmečio gali ir nebūti.
„Jeigu taip elgsimės, jis neateis tikrai, nes nebus jam iš kur ateiti, neliks net Arkties ledo skydo“, – apie žmonių veiklos paveiktus ledynus sakė D.Valiukas.
„Mums reikėtų turbūt išgyventi ateinančius kelerius, keliasdešimt metų, tai maždaug dviejų trijų kartų laikotarpis, kuris yra socialiai ir ekonomiškai labai aktualus“, – akcentavo A.Bukantis.
Visi mokslininkai sutaria, kad klimatas galėtų netikėtai atvėsti atsitikus nelaimėms – ugnikalnių išsiveržimams, didelio meteorito smūgiui į Žemę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusija išsiunčia estų diplomatą
Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį buvo informuota apie Rusijos sprendimą išsiųsti vieną estų diplomatą, taip reaguojant į Talino kovo 24-osios sprendimą, sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu. ...
-
JT teisių vadovas: karo Ukrainoje beprotybė kelia grėsmę žmonijai
Dėl Rusijos karo Ukrainoje šiurkštūs teisių pažeidimai tapo „šokiruojančia kasdienybe“ ir atitraukia žmonijos dėmesį nuo išlikimui būtinos kovos su egzistencinėmis grėsmėmis, penktadienį perspėjo Jungtini...
-
JAV ambasadorė prie JT: Rusija neturėtų būti nuolatinė Saugumo Tarybos narė
Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Rusija neturėtų būti nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. ...
-
S. Lavrovas: Vakarai Rusijai kelia egzistencinę grėsmę
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad šalies prezidento Vladimiro Putino priimtoje naujojoje užsienio politikos strategijoje Vakarai įvardijami kaip keliantys egzistencinę grėsmę Maskvai. ...
-
Baltarusija skelbia galinti priimti Rusijos strateginių branduolinių ginklų
Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs savo šalies teritorijoje priimti Rusijos strateginių branduolinių ginklų. ...
-
Vatikanas: tikimasi, kad popiežius Pranciškus šeštadienį išeis iš ligoninės
Vatikanas penktadienį pranešė, kad tikisi, jog popiežius Pranciškus šeštadienį bus išrašytas iš Romos ligoninės, kur yra gydomas nuo bronchito. ...
-
Strategijos dokumentas: Rusija siekia eliminuoti Vakarų dominavimo pėdsakus
Rusijos prezidento Vladimiro Putino penktadienį priimtoje naujoje užsienio politikos strategijoje numatytas prioritetas eliminuoti Vakarų „dominavimo pėdsakus“ pasaulio politikoje. ...
-
Senjorės padavė Šveicariją į teismą
Grupė pensininkių iš Šveicarijos padavė savo Vyriausybę į aukščiausios instancijos Žmogaus Teisių Teismą Europoje. Jų teigimu, Šveicarijos valdžia nesiima pakankamų veiksmų klimato kaitai, kuri turi neigiamą poveikį v...
-
Analitikai: Rusijos šaukimas į kariuomenę gali trukdyti stiprinti pajėgas Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl pavasarinio šaukimo į kariuomenę, bet analitikai mano, kad tai gali trukdyti Kremliui papildyti savo karių gretas Ukrainoje. ...
-
Minskui – Vilniaus nota, reikalaujant stabdyti Astravo AE22
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) perdavė Minskui protesto notą, reikalaudama nedelsiant stabdyti 50 kilometrų nuo Vilniaus statomą Astravo atominę elektrinę (AE), kol nebus išspręstos visos tarptautinių misijų nustatytos branduolin...