„Tai iš tikrųjų yra ne Vladimiro Putino režimo stiprumo, o silpnumo ženklas. Tai matė visas pasaulis ir, aš manau, kad V. Putinas buvo stipriai pažemintas J. Prigožino reido“, – sakė politologas Alvydas Medalinskas.

„Pati įvykių seka pademonstravo, kad karalius yra nuogas. Ir kad tokios kolonos arba tokio dydžio pajėgos gali nužygiuoti pakankamai toli bei pradėti kelti fundamentalią grėsmę režimui“, – akcentavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Karybos ekspertas įsitikinęs – šiuo chaosu Rusijoje J. Prigožinas pasiekė, ko norėjo. „Užimti Maskvą su 25 tūkstančiais teroristų – reikia būti arba bepročiu, arba labai naiviu žmogumi. Bet esmė buvo pademonstruoti savo galią, esmė buvo parodyti, kas čia šeimininkas, ir, aš manau, jis tai įrodė“, – aiškino karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Tiesa, amnestiją derybų metu J. Prigožinas ir visi jo samdiniai gavo ne iš V. Putino, o iš Aliaksandro Lukašenkos. Pasak A. Medalinsko, sprendimą derėtis siųsti ne V. Putiną, o A. Lukašenką, galėjo paskatinti ir Rusijos sąjungininkė Kinija.

„Pekinas niekada nedaro politikos vienos valstybės atžvilgiu ir šia prasme A. Lukašenka tiesiog surado savo nišą santykiuose su Kinija – būti tokiu tam tikru patikėtiniu, sprendžiant kai kuriuos klausimus, susijusius su Rusija“, – įsitikinęs politologas.

Tačiau dalis ekspertų, akylai sekusių situaciją, abejoja, ar ilgai J. Prigožinas liks Baltarusijoje. „Jei jis norėtų būti tremtyje, tai jis norėtų būti saugus tremtyje. Tai turėtų būti kažkokia Afrikos šalis, kur yra jo „Wagner“ teroristai, kurie galėtų jį apsaugoti, nes V. Putinas neatleidžia savo priežams. Jis naikina savo priešus“, – akcentavo karybos ekspertas.

Politologai ir karybos žinovai neatmeta galimybės, kad ginkluotų sukilimų Rusijoje gali kilti ir daugiau.