Šis ministro Antonio Macierewicziaus (Antonio Macerevičiaus) pareiškimas nuskambėjo pirmadienį, jam lankantis Sulejuvo miestelyje, kurį lygiai prieš 78 metus, prasidėjus karui, bombardavo vokiečių karinių oro pajėgų „Luftwaffe“ lėktuvai.

Ministras sakė, kad nori priminti Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) Lenkijos išgyventą karo tragediją, per kurią žuvo 6 mln. šalies gyventojų ir buvo sunaikinta daugybė Lenkijos miestų ir gyvenviečių.

Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Lenkijos konservatyvios nacionalistų vyriausybės ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderių, neseniai kritikavusių Varšuvą, pažeidžiančią įstatymų viršenybės principą.

Lenkija ir Vokietija turėtų surengti „rimtas derybas“ dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) pirmadienį, jo vyriausybės kolegai nurodžius, kad tokia kompensacija gali siekti iki vieno trilijono dolerių.

„Turėtume su vokiečiais susėsti rimų derybų ir kartu pagalvoti, kaip spręsti šį (reparacijų) klausimą“, – sakė W.Waszczykowskis vietos komercinei radijo stočiai RMF.

„Kaip mums elgtis dėl to fakto, kad 1939 metais Vokietija užpuolė (Lenkiją) ir kaip spręsti po karo neišspręstus klausimus, kurie vis dar temdo Lenkijos ir Vokietijos santykius“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat sakė, kad Varšuva „ruošiasi“ pareikšti savo oficialią poziciją dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą, tačiau nenurodė, kada tai bus padaryta.

„Faktas yra tas, kad Lenkija per karą buvo sugriauta, ten buvo daromi siaubingi nusikaltimai ir mes už tai negavome jokios kompensacijos“, – kalbėjo W.Waszczykowskis.

Šeštadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas (Mariušas Blaščakas) pareiškė, kad Lenkija galėtų iš Vokietijos reikalauti vieno trilijono JAV dolerių.

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė abejoja. ar teisėta tuometinės komunistinės Lenkijos valdžios 1953 metų rezoliucija, kuria ji atsisakė pretenzijų Vokietijai, ir sako, kad ji buvo priimta spaudžiant Sovietų Sąjungai.

„Siaubinga manipuliacija“

Be to Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) kaltina Vokietiją, kad ši kratosi atsakomybės dėl žalos, kurią patyrė Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą dėl jos kaltės.

Nuo 1939 iki 1945 metų, kai Lenkiją buvo okupavusi nacistinė Vokietija, nužudyta 6 mln. šalies piliečių, tarp jų 3 mln. žydų. Per karą Varšuva buvo beveik sulyginta su žeme.

Remiantis praėjusį mėnesį paskelbtais viešosios nuomonės tyrimų instituto „IBRiS“ atliktos apklausos rezultatais, 51 proc. lenkų pasisako prieš tai, kad būtų reikalaujama kompensacijų iš Vokietijos, tačiau 24 proc. apklaustųjų tam pritaria.

PiS vyriausybė sulaukia griežtos kritikos šalyje ir užsienyje dėl virtinės reformų, kurių jį ėmėsi atėjusi į valdžią 2015 metais ir kurios, pasak kritikų, prieštarauja demokratijos ir įstatymų viršenybės principams.

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo (Beata Šydlo) taip pat atmeta kaltinimus, jog jos vyriausybės veiksmai po truputį išstumia Lenkiją iš ES, ir šiuos kaltinimus vadina „didžiausiu melu, siaubinga manipuliacija“ ir tvirtina, kad Lenkija „nori likti ES“ ir vertina narystę Bendrijoje.