Nesvarbu, kur būtų, – ar Jungtinių Valstijų provincijos miestelyje, ar Bagramo oro pajėgų bazėje Afganistane – naujasis prezidentas Barackas Obama niekada nepraleido progos pademonstruoti savo aistros krepšiniui – sportai, kuris jam ne tik padeda atsikratyti įtampos, bet ir kuria sveiko gyvybingo lyderio įvaizdį.

Kai kas net bando sieti B.Obamos sportinius įgūdžius su politine sėkme, esą gebėjimas pasitelkus sportą kalbėtis bei susitapatinti su paprastais žmonėmis ir kova be kompromisų krepšinio aikštelėje įtikino nemažai amerikiečių, kad būtent jis bus kaip tik toks prezidentas, kokio jiems reikia.

Baltuosiuose rūmuose – visa komanda

"Obama tikriausiai yra pats atletiškiausias iš visų JAV prezidentų. Apie jo energiją žmonės kalba su pasigėrėjimu – nesvarbu, balsavo už jį ar ne", – dienraščiui "The Washington Times" teigė vienos JAV sporto organizacijos atstovių Sandy Montag.

B.Obama tuo pat metu pateikiamas ir kaip akivaizdi priešingybė buvusiam prezidentui George'ui W.Bushui, kuris progai pasitaikius pabėgdavo ir užsidarydavo savo rančoje Teksase, o važiavimas dviračiu jam baigėsi ne vienu nubrozdinimu.

Aukšti JAV sporto organizacijų pareigūnai jau trina rankas, pasirengę sportiškojo B.Obamos įvaizdį panaudoti savo tikslams: tiek siekdami rengti 2016 m. olimpines žaidynes Čikagoje, kur dabartinis JAV prezidentas praleido nemažai savo gyvenimo laiko, tiek ir pritraukti paprastus žmones sportuoti bei lankytis sporto renginiuose.

Kalbant apie B.Obamos meilę sportui, ypač krepšiniui, neretai juokaujama, kad net rinkdamasis kabineto narius jis nepamiršo sporto. Mat prezidentas subūrė geriausiai krepšinį žaidžiančią administraciją JAV istorijoje: artimas B.Obamos bendražygis per rinkimų kampaniją Reggae Love'as buvo Duke'o universiteto krepšinio komandos kapitonas, švietimo sekretorius Arne'as Duncanas yra žaidęs už Harvardo universitetą, galiausiai net ir generalinis prokuroras Ericas Holder buvo vienas pagrindinių Kolumbijos universiteto komandos ramsčių.

Lemtinga tėvo dovana

B.Obama pamėgo krepšinį dar būdamas vaikas ir nuo tada šis sportas tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Kai kas sako, kad būtent krepšinis buvo ta gija, kuri susiejo jį su tėvu. Kai B.Obamai suėjo dveji, jo tėvas išvyko iš Amerikos ir trumpam grįžo per vienas Kalėdas, kai berniukui jau buvo sukakę aštuoneri.

Tuomet tėvas pastebėjo sūnaus potraukį krepšiniui ir padovanojo jam oranžinį kamuolį. Dovana jaunesniajam Obamai labai patiko, juolab kad jis savo tėvą matė pirmą kartą.

Mokydamasis vidurinėje Havajuose būsimasis JAV prezidentas žaidė mokyklos krepšinio komandoje ir netgi buvo pramintas "Obamberiu" – dėl puikaus šuolio ir metimo.

"Jis galėjo žaisti starto penkete bet kurios kitos mokyklos komandoje, nes buvo tikrai geras žaidėjas. Paprasčiausiai tuo metu mūsų komanda buvo perpildyta gerų žaidėjų", – tarsi teisindamasis dėl to, kad B.Obama nemažai laiko praleisdavo ant atsarginių suolelio, pasakojo pirmasis jo krepšinio treneris Chrisas McLachlinas.

Žmonos išbandymas – kamuolys

Per pamokų pertraukas aplinkiniai būsimą prezidentą dažnai matydavo su krūva knygų vienoje rankoje ir krepšinio kamuoliu kitoje.

"Jis buvo pirmasis treniruotėse, po jų eidavo papildomai žaisti į parką. Jo aistra šiam žaidimui buvo beribė", – gyrė savo auklėtinį treneris.

Kita įdomi istorija, susijusi su krepšiniu ir B.Obama, pasakojama, kai kalba pakrypsta apie naujojo prezidento draugystės pradžią su jo dabartine žmona Michelle. Teigiama, kad ji paprašė brolio sužaisti su jos būsimu vyru, norėdama geriau perprasti šio asmenines savybes.

B.Obamos nesavanaudiškas ir pasitikėjimas savimi aikštelėje esą ir nulėmė tai, kad juodu ilgainiui tapo pora.

Rasizmą nugalėjo sportas?

Sakoma, kad sportas atspindi visuomenę, bet B.Obamos pavyzdys rodo, kad kartais sportas gali būti ne tik visuomenės veidrodis, bet ir priemonė visuomenei keisti. Tiesiog stebėtina, kaip JAV, ilgai laikiusi juodaodžius antrarūšiais piliečiais, per palyginti trumpą laiką sugebėjo išsirinkti juodaodį prezidentą.

Formuojantis teigiamoms amerikiečių rasinėms pažiūroms, sportas atliko nemenką vaidmenį – vis daugiau juodaodžių atletų tampant nacionalinėmis įžymybėmis nuosekliai keitėsi ir JAV gyventojų požiūris į rasių skirtumus.

Rasinės kliūtys sporte išnyko daug anksčiau nei politikoje – komandiniuose žaidimuose negali būti vietos svarstymams apie odos spalvą, turi vyrauti tarpusavio tolerancija ir supratimas, kitaip nebus ir pergalių. Tiesa, sporte vis dar pasitaiko neigiamų stereotipų: esą juodaodžiams sportininkams sekasi dėl to, kad jie atletiški arba talentingi, o baltiesiems – todėl, kad jie protingi arba sunkiai dirba.

Vis dėlto akivaizdu viena: sporto žvaigždėms, tokioms kaip krepšininkas Michaelas Jordanas ar golfo žaidėjas Tigeris Woodsas, tapus kelių kartų dievaičiais, klausimas, ar gali juodaodis būti prezidentas, tapo neaktualus. Atsirado naujas klausimas, kada tai įvyks?

Po pastarųjų JAV prezidento rinkimų, jaunųjų Amerikos juodaodžių svajonę būti kaip Jordanas, pamažu keičia nauja – būti kaip Obama.

Prezidentinis krepšinis

Kas dar, be meilės krepšiniui, yra bendra tarp JAV prezidento ir sporto? Duke'o universiteto kultūros antropologas Orinas Starnas įžvelgia aiškų ryšį tarp Baltųjų rūmų šeimininkų ir sporto: "Visi JAV prezidentai norėjo parodyti tautai, kad yra "savi vaikinai", "grynakraujai amerikiečiai". Ar tai būtų Johnas F.Kennedy (prezidentavo 1961–1963 m.), žaidęs amerikietiškąjį futbolą, ar Billas Clintonas (prezidentavo 1993–2001m.), mušantis golfo kamuoliuką."

B.Obama – taip pat ne išimtis. Meistriškai jo rankų valdomas krepšinio kamuolys per rinkimų kampaniją tarsi turėjo įtikinti rinkėjus: "Žiūrėkit, aš nesu koks beprotis musulmonų teroristas, aš toks pats vyrukas kaip ir jūs."

Politinės kampanijos irgi šiek tiek panašios į sportą: sergama už savo kandidatą, džiūgaujama, kai jis laimi, liūdima, kai pralaimi.

B.Obamos atėjimas į Baltuosius rūmus rodo ir tam tikras kultūrines permainas – krepšinis tapo prezidentine sporto šaka, to šalies istorijoje dar nėra buvę. Ir nors krepšinis nei populiarumu, nei pajamomis vis dar neprilygsta nei amerikietiškajam futbolui, nei beisbolui, jis laikomas naujosios kartos žaidimu: jis dinamiškesnis, elegantiškesnis, leidžia pasireikšti individualiai kūrybinei vaizduotei, bet kartu yra komandinis žaidimas, reikalaujantis dirbti susitelkus tiek puolant, tiek ginantis – labai jau panašu į naująją B.Obamos komandą, ar ne?