Energetikos išteklių turtingo Kazachstano piliečiai sekmadienį balsavo pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, kuriuose triuškinamą daugumą užsitikrino senstančio autokratinio prezidento Nursultano Nazarbajevo valdančioji partija „Nur Otan“ („Spindinti tėvynė“), rodo pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai.

Demokratijos instituto atlikta balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad „Nur Otan“ surinko 82 proc. balsų, todėl ji dominuos parlamente, į kurį pateko dar dvi kitos partijos.

Šie rinkimai vyko tuo metu, kai dar neseniai klestėjusi Kazachstano ekonomika išgyvena nuosmukį dėl atpigusios naftos ir ekonomikos krizės kaimyninėje Rusijoje, bet N.Nazarbajevo valdžia atrodo nesvyruojanti.

75 metų lyderis, vadovaujantis Kazachstanui nepatirdamas beveik jokių varžovų iššūkių nuo 1991 metų, kai šalis tapo nepriklausoma, subyrėjus Sovietų Sąjungai, praeitais metais buvo perrinktas penkerių metų kadencijai, surinkęs 98 proc. balsų.

Sostinėje Astanoje sekmadienį ryte atidavęs savo balsą N.Nazarbajevas paragino kitas šalis „neskubinti“ Kazachstano kelyje į demokratiją.

„Tai Azija, – sakė jis. – Turime kitokius santykius – šeimos santykius, skirtingą religiją ir skirtingas žmonių galimybes.“

Rinkimų apylinkės šioje didelėje šalyje užsidarė 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku. Rinkimuose dalyvavo iš viso šešios partijos, daugiausiai palaikančios N.Nazarbajevą.

Centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad sekmadienį rinkėjų aktyvumas buvo 77,1 procento. Komisijos pirmininkas Kuandykas Turgankulovas pareiškė, kad toks aktyvumas buvo rekordiškai didelis per parlamento rinkimus.

Švęsdamas pirmadienį su šalininkais pergalę N.Nazarbajevas pareiškė esąs „džiugiai“ nusiteikęs po rezultatų paskelbimo.

„Mūsų partija laimėjo. 77 proc. aktyvumas - tai rekordas, ir 82 proc. balsų, atiduoti už „Nur Otan“, - tai rekordas!“, - sakė jis.

„Parodėme visam pasauliui atvirus ir tiesioginius rinkimus, kurie konkurencingu pagrindu vyko tūkstančių tarptautinių stebėtojų ir žurnalistų akivaizdoje“, - pridūrė jis.

Be „Nur Otan“, parlamente dar dirbs Komunistų liaudies partija ir „Ak Žol“ („Šviesusis kelias“) – tvirtai dabartinę vyriausybę palaikančios frakcijos, iš kurių kiekviena gavo kiek daugiau negu 7 proc. balsų.

Ūkininkų interesams atstovaujanti partija „Auyl“ („Kaimas“), žaliosios pakraipos „Birlik“ („Vienybė“) ir vienintelė opozicinė jėga – Nacionalinė socialdemokratų partija (NSDP) – neperžengė 7 proc. slenksčio ir tarpusavyje pasidalijo tik kiek daugiau negu 3,5 proc. balsų.

Pasak analitikų, rinkimuose dalyvaujančioms partijoms stinga aiškių ideologijų ir programų, o jų egzistavimo vienintelė paskirtis – sudaryti demokratijos iliuziją autoritarinėje valstybėje.

„Nematau šalyje jokių jėgų, kurios galėtų sutelkti žmones ir ginti jų interesus, – naujienų agentūrai sakė Almatoje veikiančio KIMEP universiteto Centrinės Azijos studijų direktorė Nargis Kasenova. – Politinė erdvė buvo iššluota.“

Tuo tarpu Almatoje įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Risk Assessment Group“ direktorius Dosymas Satpajevas sakė, kad šiuose rinkimuose varžėsi „zombiu partijos“.

„Jos tik užima vietą ir skelbia pareiškimus, bet iš principo neturi kokios nors konkrečios platformos“, – pabrėžė jis.

Sekmadienį surengti pirmalaikiai rinkimai vyko po to, kai N.Nazarbajevas pernai paankstino prezidento rinkimus, o analitikai sako, kad jis stengėsi greičiau surengti balsavimą, kol ekonomikos padėtis per daug nepablogėjo.

N.Nazarbajevas, kuris nepatvirtino, kad vėl sieks būti perrinktas, kad 2020 metais baigsis dabartinė kadencija, sekmadienį sakė neprognozuojantis didelių pokyčių vyriausybėje po šių rinkimų.

Veteranas lyderis dar nėra įvardijęs savo įpėdinio, o analitikai stebės vyriausybės postų dalybas, tikėdamiesi įžvelgti ženklų apie naujo potencialaus lyderio iškilimą.