Kinijos kariškiai, pareigūnai ir svečiai stebėjo vėliavos pakėlimo ceremoniją ir kariuomenės paradą, surengtą šia proga, pranešė oficiali naujienų agentūra „Xinhua“.

Rugpjūčio 1-ąją vykęs renginys sutapo ir su Kinijos kariuomenės – Liaudies išvadavimo armijos – įkūrimo 90-is metinėmis.

Po parado kinų kariai ir pareigūnai susitiko su Džibučio gynybos ministru, nurodė „Xinhua“.

Logistikos bazė Džibutyje yra pirmas tokio pobūdžio Kinijos objektas. Ji bus naudojama „laivyno eskortavimui Afrikoje ir pietvakarių Azijoje, (Jungtinių Tautų) taikos palaikymo ir humanitarinės pagalbos“ operacijoms, nurodoma Gynybos ministerijos pareiškime.

Pirmieji kinų jūreiviai į Džibutį iš karinio laivyno bazės Džandziange pietinėje Guangdongo provincijoje išplaukė liepos 11 dieną.

Bazė, kurią kinai apibūdino kaip „gynybinio pobūdžio“ kompleksą, taip pat sudarys sąlygas Kinijai krizės atvejais evakuoti savo piliečius, remti veiksmus prieš piratavimą prie Somalio krantų ir kartu su kitomis šalimis „ginti strateginės reikšmės laivybos kelių saugumą“.

Kinijos karinis laivynas jau seniai padeda vykdyti kovos su piratavimu misijas Adeno įlankoje ir JT taikos palaikymo operacijas visoje Afrikoje. Vis dėlto šalis anksčiau niekada neturėjo karinio laivyno bazės užsienyje.

Bazę Džibutyje Kinija pradėjo statyti 2016 metų vasarį, vos už kelių kilometrų nuo vienintelės nuolatinės amerikiečių bazės Afrikoje – Kemp Lemonjė.

Pekinas visoje Afrikoje daug investavo į infrastruktūrą ir siekia galimybių naudotis gamtiniais ištekliais bei atverti naujas rinkas. Kinijos bankai buvo svarbūs finansuotojai vykdant mažiausiai 14 tokių projektų Džibutyje, kurių bendra vertė – 14,4 mlrd. dolerių. Tarp šių projektų yra ir geležinkelio linija, perpus sumažinsianti kelionių iš Džibučio į Etiopijos sostinę Adis Abebą laiką.

Džibutyje, turinčiame tik apie 800 tūkst. žmonių, taip pat dislokuota Prancūzijos ir Japonijos karių.