Kinija paleido pirmąjį savarankiškai sukonstruotą atominį reaktorių

Pasak Kinijos valstybinės branduolinės korporacijos (CNNC), naujasis reaktorius per metus galės pagaminti 10 mlrd. kilovatvalandžių ir sumažins šalies išmetamą anglies dvideginio kiekį 8,16 mln. tonų per metus.

„Tai žymi užsienio branduolinės energetikos technologijų monopolio Kinijoje pabaigą ir oficialų prisijungimą prie technologiškai pažangiausių šalių“, – sakoma CNNC pranešime.

Nacionalinės energetikos administracijos duomenimis, šalies atominės jėgainės 2019 metais pagamino mažiau kaip 5 proc. Kinijos per metus suvartojamo elektros kiekio. Vis dėlto ši dalis turėtų didėti, Pekinui siekiant, kad Kinija iki 2060 metų taptų klimato atžvilgiu neutrali.

Mažinti priklausomybę nuo sąjungininkių Vakaruose kritiškai svarbiuose aukštųjų technologijų sektoriuose, įskaitant energijos gamybą, yra svarbus tikslas Pekino strateginiame plane „Pagaminta Kinijoje 2025“.

Kinijos įmonės gauna milijardus dolerių valstybės subsidijų, kad šis procesas paspartėtų. Tokios pastangos pykdė Kinijos prekybos partnerius ir kurstė jau seniai besitęsiančius prekybos ginčus su Vašingtonu.

„Hualong One“ reaktoriaus statybos pradėtos 2015 metais. Šiuo metu Kinijoje ir kitose šalyse statomi šeši kiti reaktoriai, nurodė CNNC.

Rytinėje Fudziano provincijoje pastatytas „Hualong One“ bus pradėtas komerciškai naudoti šių metų pabaigoje, atlikus būtinus bandymus.

Kinijoje šiuo metu veikia 47 atominės jėgainės, kurių bendras galingumas – 48,75 mln. kilovatų. Pagal šį rodiklį Kinija yra trečia pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos.

Pekinas pastaraisiais metais investavo milijardus dolerių savo branduolinės energetikos sektoriaus plėtrai, stengiantis mažinti šalies ekonomikos energetinę priklausomybę nuo anglių.

Šiuo metu Kinijoje statoma 13 atominių jėgainių – daugiau nei kurioje nors kitoje šalyje, tačiau tai kelia nuogąstavimų dėl saugumo ir poveikio aplinkai.

2016 metų rugpjūtį pareigūnai buvo priversti atsisakyti planų įrengti branduolinių atliekų perdirbimo įmonę prie Lianjungango miesto rytinėje Dziangsu provincijoje, kilus retiems visuomenės protestams, prie kurių prisidėjo tūkstančiai gyventojų.