Gegužės 16-ąją buvo minima 50 metų sukaktis po to, kai buvo paskelbta vidinė Komunistų partijos deklaracija, paraginusi kovoti „buržuazijos atstovais“, esą prasiskverbusiais į jos gretas. Tas atsišaukimas įžiebė masinį judėjimą, sukėlusį didžiulį chaosą ir pertvarkiusį Kinijos politinę sanklodą.

Komunistų partija stengiasi užgniaužti diskusijas apie tą laikotarpį, galinčias pakirsti jos valdymo legitimumą. Daugelis komentarų socialiniuose tinkluose pirmadienį buvo cenzūruojami, o dauguma šalies žiniasklaidos kanalų beveik neužsiminė apie tas metines savo pranešimuose.

Daugelis kritikų ragina nuodugniai įvertinti tuos įvykius ir jų padarinius, sakydami, kad to nepadarius istorija gali pasikartoti ateityje, bet valstybinis dienraštis „Global Times“ pareiškė, kad to daryti nebūtina.

„Turime atsisveikinti su Kultūrine revoliucija, – sakoma antradienį paskelbtame šio laikraščio vedamajame. – Šiandien galime dar kartą pasakyti, kad Kultūrinė revoliucija negali sugrįžti ir nebesugrįš. Jai nebėra vietos mūsų dienų Kinijoje.“

„People's Daily“, kitas oficialus valdančiosios partijos ruporas, niekaip neužsiminęs apie Kultūrinę revoliuciją pirmadienį, kitą dieną pareiškė, kad šalis pasimokė iš tų įvykių ir žengia į priekį.

Kinija „niekada negali pasikartoti tokiai klaidai kaip Kultūrinė revoliucija ir jos nebepadarys“, rašo „People's Daily“, pridūręs, kad ta kampanija buvo „visiškai klaidinga – tiek teoriškai, tiek praktiškai“.

1981 metais paskelbta rezoliucija „dėl Kultūrinės rezoliucijos (ir pripažinusi ją katastrofa) ištvėrė laiko išbandymą ir tebėra nepajudinamai moksliška bei autoritetinga“, pridūrė dienraštis.

„Apibendriname ir įsisaviname istorijos pamokas, siekdami naudoti istoriją kaip veidrodį, kad geriau judėtume į priekį“, – pažymėjo „People's Daily“.

1981-aisiais Komunistų partija oficialiai pripažino, kad Kultūrinė revoliucija buvo sunki klaida, „vedusi į vidaus sumaištį ir tapusi katastrofa partijai, valstybei bei visai liaudžiai“.

Toje rezoliucijoje sakoma, kad pagrindinė atsakomybė tenka tuomečiam lyderiui Mao Zedongui (Mao Dzedunui), bet vengiama klausimo apie pačios partijos kaltę.

Vis dėlto maoizmo ir ultrakairiosios ideologijos atgarsiai iki šiol kelia bangas antrojoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje.

Anksčiau šį mėnesį Didžiojoje liaudies salėje Pekine surengtas Kultūrinės revoliucijos metinių koncertas sulaukė prieštaringų vertinimų dėl to laikmečio šūkių ir propagandinių atvaizdų nekritiško pateikimo.

„Global Times“ siekė išsklaidyti susirūpinimą dėl esą stiprėjančio neomaoizmo, sakydamas, kad Kinija pasimokė iš „nuolatinio skausmo“, sukalto to chaotiško dešimtmečio, įpratinusio šalies visuomenę „likti budria dėl visokiausios netvarkos pavojų“.

„Niekas labiau už mus nesibaimina sąmyšio ir netrokšta stabilumo“, – pabrėžė laikraštis.