Tūkstančiai kipriečių savaitgalį išsirikiavo prie bankomatų, kai euro zonos lyderiai mainais į finansinę pagalbą pareikalavo, kad bankų indėlininkai paaukotų dalį savo pinigų.

Euro zonos lyderiai šeštadienį susitarė skirti Kiprui 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketą. Bet jo sąlygos radikaliai skiriasi nuo visų ankstesnių: euro zonos ministrai privertė Kipro bankų indėlininkus, kurių beveik pusę, manoma, sudaro toje šalyje negyvenantys Rusijos piliečiai, sumokėti iki 10 proc. savo indėlių, siekiant surinkti beveik 6 mlrd. eurų (apie 20 mlrd. litų).

Kipras tapo penktąja šalimi po Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos, kuri kreipėsi finansinės pagalbos po šį regioną ištikusios skolų krizės.

"Norėčiau nebūti ministru, kuriam tenka tai daryti", – Kipro finansų ministras Michalis Saris sakė po 10 valandų trukusių naktinių derybų, per kurias euro zonos finansų ministrai susitarė dėl šio paketo.

"Bankrutuojant bankų sistemai, arba, iš tiesų, visai šaliai, būtų prarasta daug daugiau pinigų", – pridūrė jis ir išreiškė viltį, kad šis mokestis bei gelbėjimo paketas užtikrins naują pradžią Kiprui.

Be šio paketo Kipras taptų nemokus, dėl to smuktų investuotojų pasitikėjimas euro zona, kuris buvo sutvirtintas pernai pateiktu Europos centrinio banko pažadu padaryti viską, ko reikės, kad Europos bendrosios valiutos blokas sustiprėtų.

Gelbėjimo paketo suma mažesnė, nei tikėtasi, ir šios lėšos turėtų būti daugiausia naudojamos šios Viduržemio jūros salos bankams, nukentėjusiems dėl Graikijos valstybės skolos restruktūrizacijos, rekapitalizuoti.

Bankų indėlių apmokestinimas įsigalios antradienį – po bankų išeiginės dienos pirmadienį. Nors vyriausybė pažadėjo gyventojams už prarastus pinigus atlyginti bankų, kuriuose jie laiko indėlius, akcijomis, kipriečių tai nenuramino.

"Mes persikėlėme čia gyventi iš pensijos, padėjome į Kipro banką visas santaupas, o dabar iš mūsų atima pinigus be jokio leidimo ir mainais žada bankrutavusio banko akcijų" – piktinosi britas emigrantas Allanas.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį rikiavosi prie bankomatų norėdami iki antradienio išsigryninti pinigus. Bet daugelyje bankomatų greitai baigėsi pinigai, o dalis bankų apribojo gryninimo ir pervedimo sumas.

Kitos ES valstybės ne kartą priekaištavo Kiprui, kad per jo bankus plaunami rusų pinigai. Vokietijos leidinys "Der Spiegel" rašė, kad Rusijos verslininkai Kipro bankuose laiko 26 mlrd. eurų. Todėl kai kurie analitikai teigia, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigais iš esmės gelbėjami Rusijos investuotojų indėliai.

Mainais į finansinę pagalbą Kipras taip pat įsipareigojo sumažinti biudžeto deficitą, padidinti mokesčius ir pakeisti bankų veiklos reguliavimą.