Registruota apie 218 tūkst. rinkėjų. Dėl lyderio posto varžosi septyni kandidatai, tačiau pagrindiniai du pretendentai yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų dabartinis prezidentas Ersinas Tataras ir centro kairiųjų pažiūrų Tufanas Erhurmanas.

65 metų E. Tataras tvirtai pasisako už tai, kad Kipras būtų padalytas visam laikui ir būtų tarptautiniu mastu pripažinta Kipro turkų valstybė, kuri dar labiau priartėtų prie Turkijos politinės, ekonominės ir socialinės politikos.

E. Tataras paėmė pavyzdį iš Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano), kuris praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pakartojo, kad Kipre yra „dvi atskiros valstybės“, ir paragino tarptautinę bendruomenę oficialiai pripažinti Kipro turkų valstybę.

55 metų T. Erhurmanas pasisako už tai, kad būtų grįžta prie derybų su Kipro graikais dėl dviejų zonų federacijos sukūrimo. Jis kritikavo E. Tataro nenorą dalyvauti oficialiose taikos derybose per penkerių metų kadenciją kaip brangiai kainavusį laiko gaišimą, dėl kurio Kipro turkai atsidūrė dar didesnėje tarptautinėje atskirtyje.

Kipras buvo padalytas 1974 metais, kai į salą įsiveržė Turkija, praėjus kelioms dienoms po to, kai Graikijos chuntos remiami susivienijimo su Atėnais šalininkai įvykdė perversmą.

Kipro turkai 1983 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ją pripažįsta tik Turkija, kuri šiauriniame salos trečdalyje laiko daugiau kaip 35 tūkst. karių. Nors Kipras 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES), visomis narystės privilegijomis naudojasi tik Kipro graikų pietinė dalis, kurioje įsikūrusi tarptautiniu mastu pripažinta vyriausybė.

Daug Kipro turkų turi ES pripažintus Kipro pasus, bet gyvena šiaurėje.

Kipro graikai mano, kad dviejų valstybių pasiūlymas yra neperspektyvus, prieštaraujantis JT ir ES remiamai federacijos sistemai. Jie atmeta bet kokį oficialų padalijimą, nes baiminasi, kad Turkija sieks kontroliuoti visą salą. Kipro prezidentas ne kartą yra sakęs, kad nėra jokių galimybių, jog derybos dėl dviejų valstybių galėtų įvykti.