Glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius su Rusija palaikanti Vidurinės Azijos šalis įtariama eksportuojanti dvejopo naudojimo elektronikos komponentus, kuriuos Maskva gali panaudoti kariniais tikslais.

Kirgizijos saugumo agentūra pareiškė, kad „nei pati Kirgizijos valstybė, nei kokios nors valstybinės struktūros ir įmonės nėra susijusios su JAV ir Vakarų šalių Rusijai taikomo sankcijų režimo pažeidimu“.

Tačiau ji pripažino galimą privačių įmonių dalyvavimą, sakydama, kad jos galėjo pažeisti sankcijas, nors „galbūt nežinojo, kas gali būti jų tiekiamų produktų galutinis vartotojas ir naudotojas“.

Ji pridūrė, kad pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti ir sustabdyti tokią veiklą.

Kirgizijos premjeras Akylbekas Žaparovas sakė, kad „ateityje bus imtasi priemonių, kad prekės, kurioms taikomos sankcijos, nekirstų mūsų sienos ir nepatektų ten, kur taikomos sankcijos“.

Kirgizijos muitinės duomenimis, bendra Kirgizijos eksporto į Rusiją apimtis 2022 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 145 procentais.

Tuo tarpu vietos žiniasklaida neseniai pranešė, kad netoli Kirgizijos sienos su kaimyniniu Kazachstanu buvo konfiskuota 14 kiniškų dronų, naudojamų žemės ūkyje, ir teigė, kad jie buvo skirti Rusijai.

Tačiau Kirgizijos ekonomikos ministerija trečiadienį pareiškė, kad tai buvo eksporto kontrolės pažeidimo klausimas.

Pastaraisiais mėnesiais JAV ir ES diplomatai lankėsi Vidurinėje Azijoje, kur Rusija tebėra pagrindinė regiono galybė, ir įspėjo apie galimas antrines sankcijas, kad būtų užkirstas kelias naudotis spragomis.

Vienai Kirgizijos įmonei Vašingtonas neseniai pritaikė sankcijas, o dvi kitas Uzbekistane įsikūrusias įmones Europos Sąjunga įtraukė į juodąjį sąrašą.