Prezidentas, žadantis atsistatydinti kai padėtis šalyje stabilizuosis, susitiko su S. Žaparovu ir pasakė, kad nepritars jo paskyrimui. Valstybės vadovas kaip priežastį nurodė abejones, ar per parlamentarų balsavimą buvo laikomasi taisyklių, sakoma prezidento administracijos pareiškime.

Tokį žingsnį S. Žejenbekovas žengė netrukus po to, kai Kirgizijoje apsilankė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aukšto rango padėjėjas, kuris derėjosi dėl šios politinės krizės sprendimo.

S. Žaparovas kalėjo už įkaitų paėmimą ir kitus nusikaltimus, bet per politinį praėjusios savaitės chaosą buvo išvaduotas drauge su kitais kalintais politikais.

Šeštadienį parlamentas nubalsavo už jo paskyrimą laikinuoju premjeru. Vis dėlto keli deputatai reiškė susirūpinimą dėl sesijos, per kurią buvo pareikšta parama S. Žaparovui ir jo ministrų kabinetui – anot jų, tąsyk nebuvo pasiektas kvorumas.

„Kad būtų palaikomas ir stiprinamas stabilumas šalyje, visi mūsų sprendimai privalo būti teisėti ir neabejotini“, – pareiškime sako S. Žejenbekovas.

Per smurtinius protestus, kilusius šalyje po spalio 4-osios parlamento rinkimų, buvo sužeista daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių, vienas žmogus žuvo.

Opozicija ir stebėtojai pranešė apie daug atvejų, kai S. Žejenbekovui artimos partijos pirko balsus.

Kilus protestams rinkimų rezultatai buvo anuliuoti, o S. Žejenbekovas sostinėje Biškeke paskelbė nepaprastąją padėtį.

Penktadienį jis pasisiūlė atsistatydinti iš prezidento posto, kai tik bus atkurta tvarka ir suformuota nauja vyriausybė.

S. Žaparovas yra sakęs, jog tikisi S. Žejenbekovo atsistatydinimo.

Kol kas neaišku, kada parlamentas balsuos dėl naujo premjero.

V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas Kirgizijoje lankėsi pirmadienį. Jis susitiko su S. Žejenbekovu ir S. Žaparovu, pranešama Kirgizijos prezidento interneto svetainėje.

D. Kozakas atvyko „Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu“, sakoma pranešime, kuriame nenurodoma, kas buvo aptarta.

Šis vizitas yra pirmas matomas Maskvos įsikišimas į Kirgizijos krizę, paralyžiavusią centrinę vyriausybę konkuruojančioms grupėms varžantis dėl valdžios.

Neramumai Kirgizijoje, prasidėję protestams po rinkimų krečiant Baltarusiją ir tęsiantis kovoms dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono, kėlė Biškeko sąjungininkės Maskvos susirūpinimą.

Išėjimo prie jūros neturinti Kirgizija, kurioje gyvena 6,5 mln. žmonių, tapo nepriklausoma 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Kirgizija, anksčiau laikyta „demokratijos sala“ posovietinėje Centrinėje Azijoje, 2005 ir 2010 metais išgyveno dvi revoliucijas, per kurias buvo nušalinti du prezidentai.