Po spalio 4-osios ginčijamų rinkimų Kirgiziją apėmė gili politinė krizė. Įsiplieskus neramumams protestuotojai iš kalėjimo išvadavo opozicinės partijos „Mekenčil“ („Patriotas“) įkūrėją – 51 metų nacionalistinių pažiūrų Sadyrą Žaparovą, kuris greitai tapo premjeru, o vėliau, atsistatydinus prezidentui, perėmė ir valstybės vadovo įgaliojimus.

Ankstesnis prezidentas Sooronbay Jeenbekovas (Soronbajus Žejenbekovas) tapo trečiu Kirgizijos lyderiu, atsistatydinusiu kilus politiniam chaosui šioje Centrinės Azijos šalyje nuo jos Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.

Siekiant nuraminti protestus, rinkimų rezultatai buvo panaikinti, o pareigūnai šią savaitę sakė, kad pakartotinis balsavimas vyks gruodžio 20-ąją.

Tačiau ketvirtadienį parlamentas atmetė šį sprendimą, įšaldęs konstitucijos straipsnį, kuriuo remiantis turėjo būti surengti nauji rinkimai, naujienų agentūrai AFP sakė vienas parlamento atstovas.

S. Žaparovas pasirašė įstatymą, kuriuo remiantis parlamento rinkimai gali būti atidėti iki ateinančių metų birželio.

„Sadyras Žaparovas pasirašė konstitucinį įstatymą dėl kai kurių Kirgizijos prezidento ir parlamento deputatų rinkimo įstatymo normų“, – sakoma prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.

Nurodoma, kad parlamento rinkimų data bus paskirta įvykdžius konstitucijos reformą, bet ne vėliau kaip 2021 metų birželio 1 dieną.

S. Žaparovas ragino pakeisti šalies konstituciją, kad būtų sumažintas parlamento narių skaičius, pakeista rinkimų sistema ir būtų įkurta lygiagreti liaudies taryba, turinti įgaliojimus inicijuoti naujus rinkimus, jeigu jos netenkintų parlamento darbas.

Laikinasis prezidentas taip pat sakė, kad piliečiams reikėtų sudaryti galimybę balsuoti referendume dėl sugrįžimo prie prezidentinės respublikos. Šiuo metu Kirgizijoje galioja mišri sistema.

S. Žaparovas piktai atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad jo staigų iškilimą į valdžią parėmė organizuotos nusikalstamos grupuotės.

Kitą dieną po rinkimų jis buvo protestuotojų išlaisvintas iš kalėjimo, kur atlikinėjo 11,5 metų bausmę už įkaito paėmimą per protestą dėl vienos aukso kasyklos nacionalizacijos ir kitus nusikaltimus. Kartu su S. Žaparovu buvo išlaisvintas buvęs prezidentas Almazbekas Atambajevas ir keletas jo sąjungininkų.

Apie 6,5 mln. gyventojų turinti Kirgizija laikoma demokratiškiausia šalimi posovietinėje Centrinėje Azijoje, tačiau ji taip pat yra pati nestabiliausia.