D. Trumpo „nulinės tolerancijos“ imigracijos politika, dėl kurios nuo tėvų JAV ir Meksikos pasienyje buvo atskirta per 2 tūkst. vaikų ir kuri sulaukė didžiulės politikų ir žiniasklaidos kritikos, rinkėjų požiūrio į prezidentą labai nepakeitė.

„Gallup“ apklausa parodė, kad 41 proc. rinkėjų, apklaustų praėjusią savaitę, palankiai žiūri į prezidento darbą. Tai 4 procentiniais punktais mažiau nei užpraėjusią savaitę, kai jo reitingas siekė 45 proc.

Nepaisant šio sumažėjimo, „Gallup“ pateiktais duomenimis, D. Trumpo dabartinis reitingas aukštesnis nei jo kadencijos reitingų vidurkis – 39 proc. Taigi, reitingas lieka stabilus. 

Be to, užpraėjusią savaitę fiksuotas 45 proc. reitingas – aukščiausias nuo D. Trumpo pirmos savaitės prezidento poste – siejamas su jo istoriniu susitikimu su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

D. Trumpo reitingas lieka labai aukštas tarp jo paties partijos – respublikonų – narių ir siekia net 87 proc. Tiesa, įtakingi respublikonai spaudė D. Trumpą keisti politiką (juolab kad artėja vidurio kadencijos rinkimai) ir galų gale jis pasirašė įsaką, nurodantį šeimų nebeatskyrinėti. Prieš tai dvi savaites JAV prezidentą palankiai vertino 90 proc. respublikonų.

Tuo metu tarp demokratų D. Trumpo darbą praėjusią savaitę palankiai vertino tik 5 proc. respondentų. Tai žemiausias šio prezidento reitingas, kada nors buvęs tarp demokratų. Ankstesnę savaitę D. Trumpo darbą palankiai vertino 10 proc. šios partijos narių.

Tarp nepriklausomų rinkėjų parama D. Trumpo darbui sumažėjo nuo 42 proc. iki 38 proc.

Naujų rėmėjų pritraukimu nesurūpina

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento politologo K. Girniaus, D. Trumpą ištikimai palaiko tie rinkėjai, kurie už jį balsavo prieš dvejus metus, o naujų palaikytojų jis nepritraukia.

Tačiau naujų D. Trumpui galbūt nė nereikia. Kaip komentare DELFI.lt rašė Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala, JAV visuomenė vėl akivaizdžiai suskilo į D. Trumpo palaikytojus ir oponentus, tačiau tai atitinka prezidento siekį stiprinti savo ištikimiausių rėmėjų gretas, kitus paliekant nuošalyje.

Jo teigimu, D. Trumpas, kuris pasirašė įsaką, skelbiantį vaikų atskyrimo pabaigą, bet kartu „nulinės tolerancijos“ principo išlaikymą, manevruoja, bet esminės strategijos nekeičia. „Jei sprendimai skaldo visuomenę, bet yra palankiai vertinami jo paties elektorato – D. Trumpas nesibaimins būti nemėgstamas daugumos. Tai ir yra esminė D. Trumpo politikos strateginė linija, kuri gali atverti kelią į perrinkimą 2020 metais“, – mano L. Kojala.

Jei sprendimai skaldo visuomenę, bet yra palankiai vertinami jo paties elektorato – D. Trumpas nesibaimins būti nemėgstamas daugumos.

Patenkina lūkesčius

Aiškindamas, kodėl niekas iš jo ištikimų rinkėjų nenusisuka po skandalo su migrantų vaikais, K. Girnius sako manąs, kad D. Trumpas su tokia antiimigracine politika pateisina jų lūkesčius.

„Manau, kad jie iš dalies pritaria, jog reikia kaip nors sustabdyti migraciją ir, jei nesiimsi kraštutinių priemonių, to padaryti negalėsi. Tai ta prasme jis patenkina šiokius tokius jų lūkesčius“, – teigia LRT.lt pašnekovas.

Kitas svarbus dalykas, anot K. Girniaus, D. Trumpo rinkėjus piktina žiniasklaidos ir demokratų puldinėjimai prezidento atžvilgiu ir jie jaučia poreikį jį ginti.  

„Kai D. Trumpas šitaip [kontraversiškai] pasisako, didelė dalis žiniasklaidos, Demokratų partija ir kiti pradeda jį puldinėti. Ir kai pradeda puldinėti, jie savaime ima jį ginti. Jie mano, kad jis neteisingai kritikuojamas ir jį reikia palaikyti, kad jis galėtų tęsti savo politiką.

Dabar kilęs naujas skandalas, kad D. Trumpo atstovė spaudai [Sarah Sanders – LRT.lt] atidėjo į restoraną ir restorano savininkė ją išprašė, sakydama, kad neaptarnaus žmonių, kurie vykdo tokią politiką. Tai vėl sukelia didelį pasipiktinimą tarp jo pasekėjų ir jie jį palaiko, nors gal ir turi abejonių dėl kai kurių jo politikos aspektų“, – teigia K. Girnius.

Kaip rašo „Business Insider“, D. Trumpo reitingų stabilumui įtakos gali turėti ir tai, kad apskritai JAV visuomenės nuomonė apie žiniasklaidą, kurią prezidentas dažnai kaltina skelbiant netikras naujienas, labai prasta. „Gallup“ apklausa, paskelbta birželio 20 d., parodė, kad 62 proc. apklaustų amerikiečių tradicinę naujienų žiniasklaidą laiko šališka, 44 proc. – netikslia, 39 proc. – skelbiančia apgalvotą dezinformaciją.

Padeda ir auganti ekonomika

JAV žiniasklaidoje taip pat atkreipiamas dėmesys į mažėjančio nedarbo faktorių – nedarbo lygis pasiekė kone istorines žemumas: balandį – 3,9 proc., gegužę  – 3,8 proc.

Be to, transliuotojo CNBC apklausa, paskelbta šios savaitės pradžioje, rodo, kad pirmąkart nuo tada, kai D. Trumpas tapo prezidentu, daugiau nei pusė amerikiečių (51 proc.) pritaria tam, kaip jis tvarko ekonomiką.

„Ekonominis aspektas labai svarbus, – sako K. Girnius. – D. Trumpas visąlaik pabrėžia, kad dabar Amerikos ūkis tikrai klesti. Ir iš tiesų gali būti, kad šiame ketvirtyje ūkio augimas bus 4–4,5 proc. BVP – stebuklingai didelis. Ir tai iš esmės siejama su mokesčių [verslui – LRT.lt] sumažinimu.

D. Trumpo pasekėjai mano, kad jis didele dalimi atsakingas už Amerikos ūkio klestėjimą. Bet jei staiga tas klestėjimas imtų žlugti, tada jo populiarumas galėtų smarkiai nukentėti.“

Anot politologo, JAV ekonomikai neigiamų pasekmių gali atnešti D. Trumpo pradėtas prekybos karas. Pavyzdžiui, motociklus gaminanti bendrovė „Harley-Davidson“ jau paskelbė, kad dėl ES muitų, įvestų atsakant į JAV muitus, iš Amerikos iškels dalį savo gamybos.

Tačiau kol kas, pasak K. Girniaus, tie žmonės, kurie jaučiasi nukentėję nuo globalizacijos, kurie mano, kad anksčiau buvo rūpinamasi tik moterimis, transseksualais ir juodaodžiais, galvoja, kad D. Trumpas yra vienintelis jais besirūpinantis ir todėl jį palaiko.