Koks bus Irakas be amerikiečių, gali parodyti Dijalos provincija, kur susimaišę sunitai, šiitai ir kurdai sudaro visos valstybės mikrokosmą. Bet šviesios ateities vilčių čia nedaug, rašo JAV žurnalas "Time".

"Be mūsų jie numirtų"

JAV kariai dabar retai palieka užmiesčio bazes, todėl Dijalos kelių apsauga gula ant Irako pajėgų pečių.

Kariai ir policininkai, budintys kontrolės postuose, dėvi naujas kamufliažines uniformas su užrašu "Specialiosios pajėgos". Tačiau jie iki šiol naudojasi paprastais bombų ieškikliais su antenomis, kurie dažnai neduoda jokios naudos.

Jie važinėja galingais sunkvežimiais "Ford", kurie dažnai genda, nes Irake benzinas nėra švarus ir turi mažai oktano. Iš pravažiuojančių užsienio konvojų Irako kariai ir policininkai prašinėja vandens.

"Jei ne mes, jie čia vasarą mirtų", – teigė vienas amerikietis, tarnaujantis Irake pagal sutartį.

Gubernatoriui neramu dėl ateities

Provincijos sostinė Bakuba būtų visai pilkas miestas, jeigu ne žiemą augantys apelsinai ir šimtai plakatų, iškabintų prišiukšlintose gatvėse artėjant sekmadienio parlamento rinkimams. Laimė, religinių grupuočių kovos persikėlė iš gatvių prie balsadėžių.

Įtvirtintoje vyriausybės būstinėje dirbantis Dijalos provincijos gubernatorius Abdulas Nasseras al Mahdwe nusiteikęs optimistiškai prieš rinkimus, jau ketvirtus po JAV invazijos.

"Greitai darome pažangą. Per pirmus rinkimus buvo suklastota maždaug 40 proc. balsų, per antrus – apie 20 proc. Dabar klastojimo bus dar mažiau", – įsitikinęs gubernatorius.

Tačiau A.N.al Mahdwe nerimauja, kad metų viduryje JAV pajėgoms pasitraukus iš Irako, politinės batalijos gali vėl persikelti į gatves.

"Didžiausia problema yra policija, – paaiškino gubernatorius. – Policininkai yra vietos gyventojai, todėl vietos partijos gali jais manipuliuoti."

Vyriausybės savivalė

A.N.al Mahdwe priklauso sunitų partijai, kuri nepritaria ministro pirmininko Nouri al Maliki šiitų valdančiajai koalicijai. Gubernatoriui neramu, kad premjerui pavaldus antiteroristinis būrys šeimininkauja jo provincijoje ir suima opozicijos politikus bei kitus vyriausybės kritikus.

Prieš du mėnesius buvo suimtas gubernatoriaus pavaduotojas Mohammadas Husseinas al Joubouri. Nuo to laiko apie jo bylą nieko negirdėti.

"Aišku, tai politinis žaidimas, – sakė vienas gubernatoriaus padėjėjų. – Jeigu jis yra teroristas, kodėl jo nesuėmė dar prieš tai, kai jis buvo išrinktas?"

Demokratija – tolima vizija

Taigi irakietiška demokratija – tai apgavysčių, religinių konfliktų, vyriausybės bauginimų ir smurto baimės mišinys. Irakas dabar turi daugiau patirties renkant lyderius palyginti atviruose rinkimuose nei kitos Artimųjų Rytų valstybės, išskyrus Izraelį ir Libaną.

Tačiau buvusio JAV prezidento George'o W.Busho viltys, kad rinkimai atneš tikrąją demokratiją, nepasiteisino. Irako politikai, atėję į valdžią prieš ketverius metus, per šį laiką nesugebėjo išspręsti esminių problemų, tokių kaip pajamų už naftą pasidalijimas, centrinės valdžios santykiai su regionais ir tautos susitaikymas.

Tačiau Jungtinės Valstijos vis dar tvirtai tiki, kad demokratinis procesas padės konkuruojančioms Irako grupuotėms pasiekti kompromisą ir išvengti pilietinio karo. Pagal G.W.Busho administracijos ir Irako vyriausybės susitarimą JAV puolamosios pajėgos bus išvestos iš šios šalies iki liepos pabaigos, o palaikymo būriai ir mokymo personalas – 2011 m. pabaigoje.

Dabartiniam Baltųjų rūmų vadovui Barackui Obamai labai reikia papildomų karių Afganistane, todėl jis tvirtai laikosi šio tvarkaraščio ir optimistiškai žvelgia į šalies, kurią palieka, ateitį. Bet pažiūrėjus į Bakubą, stabilus, nepriklausomas ir demokratiškas Irakas atrodo tik tolima vizija.

Kantrybė gali trūkti

JAV ir jų vietos sąjungininkai Dijaloje pasiekė nemenką pažangą. Iš "Al Qaedos" sukilėlių grupuočių, kurios anksčiau siautėjo visoje provincijoje, teliko saujelės nusikaltėlių, kurie retsykiais surengia vieną kitą žmogžudystę. Prie to labai prisidėjo Pabudimo tarybos – sunitų brigados, kurios burdavosi, palaikytų saugumą.

"Kai 2007 m. stojome į kovą su "Al Qaeda", buvome tik mes ir amerikiečiai. Jokios armijos, jokios policijos", – prisiminė vietos Pabudimo tarybos vadovas šeichas Hussamas al Mojjma. Jį piktina tai, kaip šiitiška vyriausybė "atsidėkojo" išformuotų būrių nariams.

Pasak H.al Mojjmos, tik 4 tūkst. iš 23 tūkst. buvusių Pabudimo tarybos narių gavo darbą policijoje arba saugumo pajėgose.

"Visa tai dėl religinių priežasčių, – paaiškino šeichas, kurio būstinė tėra betoninis namelis be baldų Bakubos pakraštyje. – Vyriausybė mumis nepasitiki, nes esame šiitai. Bet jeigu jie dar labiau mus spaus, įvyks sprogimas."

H.al Mojjma labai nerimauja dėl to, kas laukia Irako pasitraukus amerikiečiams: "Iranas mus pasiglemš. Kiekvienas šiame regione bandys okupuoti Iraką."

Bet labiausiai šeichas pyksta pagalvojęs apie tai, kad būsima vyriausybė gali atiduoti ginčijamus rajonus Dijalos šiaurėje Kurdistano regioninei vyriausybei, kuri valdo pusiau nepriklausomą kurdų anklavą Irako šiaurėje.

"Jeigu taip nutiks, nelauksime nė penkių sekundžių. Stosime į karą", – įspėjo H.al Mojjma.