Kokį žaidimą žaidžia Rusija, reikalaudama už dujas mokėti rubliais?

Apie tai, kam reikalingi šie Rusijos žaidimai, LNK eteryje pasakojo ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. 

„Na, čia žaidimas yra daug gilesnis nei daugumai atrodo. Šita rublių problema yra susijusi su tuo, kad Rusijai yra uždėtos sankcijos prekėms, t. y. kompanijos negali eksportuoti į Rusiją prekių, gyvybiškai būtinų Rusijai: komplektuojančių detalių, atsarginių dalių, medienos, pakuočių ir t. t. Kaip dabar Putinui pramušti šitą skylę? Jis sugalvojo planą, pakankamai išradingą – padaryti tokį trikampį, kad, pavyzdžiui, vokiečių kompanijos dabar būtų priverstos siųsti savo prekes į Rusiją tam, kad gauti rublių, tada tuos rublius perduotų energetikams, kad jie nupirktų dujas. Vakarai padarė genealų dalyką – užšaldė Rusijos centrinio banko lėšas. Centrinio banko užsienio rezervai laikomi užsienio valiutom – natūralu. Kad nebūtų tokio dalyko, kad kažkas sumokės eurais ar doleriais už energetinius išteklius ir jie bus užšaldyti, tam reikia padaryti taip, kad būtų atsiskaitoma valiuta, kuri funkcionuoja Rusijos viduje – būtent rublis. Tai yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl šitas išradingas, susuktas žaidimas yra daromas“, – teigė ekonomistas.

Šiame politiniame žaidime kažkuriai pusei reikės nusileisti. Tikėtina, kad tai bus Vokietija.

Silpnoji pusė bus ta, kuri sumirksės. Karas yra lošimų teorija, o tai yra matematika ir be jos sunku laimėti karą.

„Silpnoji pusė bus ta, kuri sumirksės. Karas yra lošimų teorija, o tai yra matematika ir be jos sunku laimėti karą. Dabar vyksta lenktynės kakta į kaktą ir Vakarai neturėtų sumirksėti, bet gali sumirksėti, nes vokiečiai sakys „mes negaunam dujų, mums šalta, leiskit eksportuot prekes už tuos pačius rublius“. Šitas žaidimas, turbūt, yra noras išbandyt Vokietijos tvirtybę, o vokiečiai, kaip žinome, yra silpnoji grandis Europoje: dėl įvairių priežasčių jie yra sušrioderėję – pripratę prie patogaus gyvenimo. Ukrainos skausmai jiems nėra dideli skausmai, jie nori, kad ir toliau viskas vyktų, suktųsi ir tie visi bizniukai su Rusija vyktų. Vokiečiai dar yra silpni tuo, kad ten 40 proc. visos energetikos yra iš Rusijos. Jie išvis neturi suskystintų dujų terminalų, tai jie, net ir norėdami, negali atsivežti iš, pvz., JAV. Tai jie yra ta mūsų silpnoji grandis, per kurią rusai ir bandys žaisti“, – sakė R. Kuodis.

Vokietija nėra vienintelė Europos šalis, nepasirengusi atsisakyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

„Akivaizdu – kažkokia strategija, tai nėra planas. Negali pasakyti, kad per naktį užsuksiu viską, nes tada užsuksi savo ekonomiką, bet, greičiausiai, tas ir bus tam tikru mastu. Jau vakar vokiečiai su austrais pradėjo galvoti, ką daryti, jeigu nebus tų dujų. Jie turi pasidarę planą, ką aš siūliau energetikos ministrui dar gruodį, pasakyti, kas gaus dujas, jeigu jų trūks. Ar gaus „Achema“, ar gaus chemijos pramonė, pavyzdžiui, Vokietijoje didelė chemijos pramonė azotines ir neorganines trąšas gamina iš tų dujų, tai jiems jų reikia daug. Suprantu, kad kai reiks rinktis tarp šiltų namų ir pagamintų trąšų, tas pasirinkimas nebus patogus vokiečių pramonei, bet ką darysi“, – kalbėjo ekonomistas.

R. Kuodis / I. Gelūno / BNS nuotr.

Visai neseniai R. Kuodis „Facebook“ patalpino įrašą, peikiantį Lietuvos aplinkos ir susisiekimo ministrus, kurie paskelbė apie leistino greičio didinimą kelyje Vilnius–Kaunas. 

„Aš galiu tą pakartot visiems žiūrovams – tai kenkia mūsų ekonomikai, todėl, kad sutaupytas laikas, kurį mes gauname didindami greitį – kelis kartus mažiau vertas negu sudeginti degalai. Šitie pinigai iškeliauja mordorui, nelieka Lietuvos ekonomikai. Aplinkos ministras daug mėgsta postringaut apie CO2, šiltnamio dujas ir visą kitą, čia irgi tiesiogiai su tuo susiję. O Ukraina, aš maniau, bus paskutinis lašas, kuris perlauš kupranugarį – nė velnio, pasirodo, ministrai stoiškai stovi ir šeria mordorą. Nesuprantu, kam to reikia, ypač dabartinėj situacijoj. Daug kas sako: „ai, tai čia dabar „Orlen“ mažai importuoja naftos iš Rusijos“, tai esmė yra ne importavime, o vartojime, nes, jeigu tu vartoji arabišką naftą, tu atlaisvini galimybę eksportuoti rusišką naftą, ką, beje, indai ir daro – supirkinėja rusišką naftą su didele nuolaida, indai, kaip žinom, nebalsavo Jungtinėse Tautose už tą rezoliuciją. Mums reikia pasistengti vartoti kuo mažiau šitų dalykų. Aš su Europos Komisija kalbėjau apie laipsnių mažinimą kambariuose nuo kito sezono, nes tai irgi labai svarbu. Na, sako, ką darysi, reikės – žmonės užsidės megztukus, pavaikščios prie aštuoniolikos, o ne prie 22, o tai turi milžinišką įtaką energijos suvartojimui“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Važinėjant greičiau sutaupyti nepavyks, nes atlyginimai Lietuvoje nėra tokie dideli.

„Tu greičiau važiuoji – tu daugiau sudegini kuro, bet sutaupai kažkiek minučių, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Kauno sutaupysi penkias minutes, tai aš žinau, kiek vertos tos penkios minutės pagal mūsų algas. Tos algos yra ganėtinai mažos, kad mums apsimokėtų lakstyti, todėl mums geriausia rinktis optimalų, kuro suvartojimo prasme, greitį: 90, 95, bet tikrai ne 130 ir ne 139, ką dar mūsų vairuotojai mėgsta padaryt, nes čia tipo paklaida“, – šypsojosi R. Kuodis.

Lietuva taip pat importuoja nemažai dujų iš Rusijos, tačiau R. Kuodis teigia jau metų metus kovojantis, kad tai pasikeistų.

„Vilnius dar sėdi ant dujų adatos – po tiek metų kovos už namų apšiltinimą, už tai, kad nenaudotume tų dujų, pereitume prie biokuro, tai yra maži darbai, kurie turi milžinišką reikšmę tai pačiai Ukrainai, nes mes tiesiog šeriam tą režimą, žinom puikiai, kiek šeriam, kur šeriam ir tai yra milžiniški pinigai“, – sakė R. Kuodis.

Lietuva ganėtinai garsiai kalba apie tai, kad mes esame nepriklausomi nuo rusiškos energetikos ir siekiame dar didesnės nepriklausomybės, tačiau „namų darbus“ reikėjo atlikti daug anksčiau.

„Mes neturim tos tikrosios priklausomybės, kuri yra pamatinis problemos sprendimas – jei tau nereikia dujų, tai jų ir neturėk. Tikrai nereikia kiaurų namų šildyti dujom, nes tai – absurdas, kad ir kaip bežiūrėsi. Jeigu mes turėtume sunkiosios pramonės, reikėtų aukšto kaloringumo energijos – būtų kitas reikalas. Nieko panašaus mes neturim, išskyrus vieną „Achemą“, todėl mes galim iš pamatų išspręst tuos klausimus ir tada mums visiškai nebus įdomu, kiek kainuoja dujos, nes dabar vilniečių, turbūt, neguodžia tas faktas, kad turim terminalą, jie keikia valdžią, todėl, kad pas juos sąskaitos šimtinėmis eina. Taip yra todėl, kad neišsprendėm pamatinių namų darbų. Tikiuosi, kad šitos pamokos liks visiems laikams Lietuvos politikoj, nes tas atsainumas brangiai mums kainuoja“, – konstatavo ekonomistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viešojoje erdvėje matome, kaip Rusijoje užsidaro parduotuvės, žmonės prekybos centruose kovoja dėl cukraus.

„Šiuolaikinės ekonomikos skiriasi nuo to, kad buvo prieš II pasaulinį karą, kai pasigavai kiaulę, paskerdei ir pavalgei. Šiuolaikinės ekonomikos yra sudėtingos: joms reikia pakuočių, sudėtingų mechanizmų, atsarginių dalių, tai kas iš to, kad tu pavogsi lėktuvus iš Vakarų, jeigu jiems reikia detalių. Matom, Rusijoje pradeda trūkti paprasto rašomojo popieriaus, mikroschemų jie neturi – melavo V. Putinui uždėdami savo lipdukus ant importinių mikroschemų ir sakydami, kad čia mūsų, tarybinės. Be šitų dalykų, kuriems uždėtas embargas, mėnesių klausimas, kada pradės stoti įrengimai dėl to, kad jie suges ir nebus, kaip jų pataisyt, nes nebus tų atsarginių detalių. Jie nenumirs badu, bet grįš į santykinį akmens amžių, jeigu Vakarų sankcijos išsilaikys tokios, kokios yra dabar“, – teigė R. Kuodis.

Jie nenumirs badu, bet grįš į santykinį akmens amžių, jeigu Vakarų sankcijos išsilaikys tokios, kokios yra dabar.

Daug kas kritikuoja sankcijas sakydami, kad jos nepakankamos ir, kad Ukraina neturi laiko laukti pusę metų, kol miestai lyginami su žeme, o žmonės žudomi. 

„Sankcijos būtų suveikę greičiau, jeigu būtų politikai žinoję apie tokį sprendimą kaip Norhauzo klubas, apie jį daug kartų pasakojau, t. y. sprendimas, kad gėrio klubas uždeda sankcijas ir tiems, kurie sėdi ant tvoros ir žaidžia oportunizmą. Jeigu sankcijos būtų įvestos ir Indijai, Kinijai, tuomet gėrio klubas būtų visi prieš vieną. Dabar mes turim kažką panašaus ne dėl politikų ryžtingumo, bet dėl to, kad visuomenės konsolidavosi – pradėjo bausti „Decatlon“, „Nestle“ ir visus kitus, o jie jau pradėjo galvoti: gal neapsimoka ten likti. Tas sukūrė tokį domino efektą“, – aiškino R. Kuodis.

Anot ekonomisto, lietuviams reikėtų mažiau jaudintis dėl kuro kainų, o labiau džiaugtis, kad gyvename taikioje šalyje ir mūsų gyvybei negresia pavojus.

„Aš nenoriu kalbėti apie Lietuvą šitame kontekste, nes man tai atrodo šventvagiška palyginus su tais skausmais, kuriuos patiria Ukraina, bet, jeigu norit skaičių: nafta turėjo pabrangti iki 170 dolerių už barelį tam, kad visiškai eliminuoti rusišką naftą iš tarptautinio žaidimo. Svarbiausia, kad bombos nekrenta ant galvos – mes esam laimingi kaip nežinau kas. Brangesnio kuro problemų išvengti galima mažinant greitį, persėdant ant dviračio, bent jau kol Ukraina laimės“, – sakė R. Kuodis.