Naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius šio ginčo aspektus.
Teismo politizavimas
Platesnis konfliktas dėl teisinės valstybės principų laikymosi Lenkijoje prasidėjo 2015 m. ir daugiausia susijęs su Konstituciniu Tribunolu.
Prieš tais metais vykusius parlamento rinkimus kadenciją baigianti centristinė parlamento dauguma paskyrė penkis Konstitucinio Tribunolo teisėjus. Vėliau teismas nusprendė, kad trys iš šių paskyrimų buvo teisėti, o du prieštaravo Konstitucijai, nes atitinkamos teisėjų vietos atsilaisvino jau per kitą parlamento kadenciją.
Atėjusi į valdžią partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atmetė ankstesnės valdžios paskirtus teisėjus ir pasirinko savo kandidatus.
Šis ginčas sukėlė Europos Komisijos (EK) susirūpinimą ir tapo vienu svarbiausių ilgalaikės Varšuvos ir Briuselio priešpriešos dėl teisinės valstybės principų elementų.
Po 2023 m. parlamento rinkimuose pasiektos Donaldo Tusko vadovaujamos koalicijos pergalės naujoji vyriausybė pažadėjo atkurti teismų nepriklausomumą ir išspręsti ginčą dėl Konstitucinio Tribunolo.
2025 m. birželį prezidentu išrinkus PiS remtą Karolį Nawrockį, prasidėjo sudėtingas prezidento ir vyriausybės konfrontacijos laikotarpis.
Nauji teisėjai
Ginčas paaštrėjo po Europos institucijų sprendimų, kuriais buvo suabejota dabartinės sudėties Konstitucinio Tribunolo nepriklausomumu.
Kovą Lenkijos parlamento žemieji rūmai – Seimas, kuriame daugumą turi centristinės politinės jėgos, – išrinko naujus teisėjus, tačiau prezidentas K. Nawrockis atsisakė priimti visų jų priesaikas.
Vėliau Venecijos komisija rekomendavo sudaryti sąlygas teisėjams pradėti eiti pareigas be būtinybės prisiekti prezidentui.
Protestai
D. Tusko vyriausybė teigia siekianti įveikti institucinę aklavietę ir pertvarkyti Konstitucinį Tribunolą.
Dešiniųjų pažiūrų partijų šalininkai pradėjo rinktis prie teismo Varšuvoje, teigdami norintys apginti PiS valdymo metais paskirtus teisėjus ir užkirsti kelią vyriausybės kišimuisi.
Įtampa išaugo, kai aplink Konstitucinį Tribunolą buvo dislokuotos policijos pajėgos, o teisminės ir politinės institucijos ėmėsi veiksmų, turinčių įtakos teismo vadovybei.
Žinomi PiS ir kraštutinių dešiniųjų veikėjai pasmerkė vyriausybės veiksmus, teigdami, kad jie prieštarauja Konstitucijai, o vyriausybės šalininkai teigė, kad reformos būtinos siekiant atkurti teismo teisėtumą.
Vėliau K. Nawrockis nuvyko į Konstitucinį Tribunolą, kur nesutarimai su naujai išrinktais teisėjais dar labiau padidino įtampą.
Išeities paieškos
Spalio 31 d. prezidentas surengė konsultacijas su politinėmis partijomis, siekdamas rasti kompromisą, tačiau proveržio pasiekti nepavyko.
Europos Komisija paragino siekti pažangos sprendžiant teismų sistemoje susidariusią aklavietę, o teisės mokslininkai, pilietinės visuomenės organizacijos ir politiniai lyderiai toliau ragina vykdyti reformas, kuriomis būtų stiprinamas teismų nepriklausomumas.
Tačiau dėl didelio politinio susiskaldymo susitarti sunku.
Politinis susiskaldymas
Lenkijos politikoje dominuoja dvi konkuruojančios stovyklos – D. Tusko proeuropietiška „Pilietinė koalicija“ ir PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio vadovaujami nacionaliniai konservatoriai.
Kitos politinės jėgos, pavyzdžiui, kairieji, rinkimuose sulaukia palyginti nedidelio palaikymo.
Politiniai nesutarimai apima ir tokius klausimus kaip abortai, santykiai su Europos Sąjunga (ES), parama Ukrainai, ryšiai su Vokietija ir Katalikų Bažnyčios vaidmuo viešajame gyvenime.
Nuo K. Nawrockio išrinkimo prezidentu jo ir vyriausybės santykiai išlieka įtempti.
Artėjantys parlamento rinkimai
Konstitucinis ginčas vyksta artėjant kitiems parlamento rinkimams, kurie turėtų būti surengti 2027 m.
Politologės Ewa Marciniak teigimu, šalies politinės jėgos jau sutelkė dėmesį į savo šalininkų mobilizavimą.
Tuo pat metu nesutarimai konservatorių stovykloje kelia klausimų dėl būsimų sąjungų, ypač bendradarbiavimo su kraštutinių dešiniųjų partijomis, kurių populiarumas visuomenės apklausose išaugo.
(be temos)