Tarptautinė tyrėjų komisija ketvirtadienį oficialiai paskelbė, kad iš Šiaurės Korėjos povandeninio laivo paleista torpeda nuskandino vieną Pietų Korėjos karo laivą.

Kovo 26 d. prie ginčijamos abiejų Korėjų jūrinės sienos įvykęs incidentas, per kurį buvo nuskandinta 1 200 t korvetė "Cheonan", nusinešė 46 jūreivių gyvybes.

"Įrodymai leidžia daryti tvirtą išvadą, kad ta torpeda buvo paleista iš Šiaurės Korėjos povandeninio laivo, - pranešė tyrėjų komisija. - Nėra jokio kito įtikinamo paaiškinimo."

Iš Geltonosios jūros dugno iškeltos torpedos dalys "visiškai atitinka" torpedas, kurias Šiaurės Korėja yra siūliusi eksportuoti, nurodoma toje ataskaitoje.

Ant vienos rastos torpedos nuolaužos rastas Šiaurės Korėjoje naudojamu būdingu šriftu užrašytas serijos numeris. Tos žymos atitinka rastas ant paklydusios Šiaurės Korėjos torpedos, kurią Pietų Korėja rado prieš septynerius metus.

Komunistinė Šiaurės Korėja dar kartą paneigė esanti kaip nors susijusi su ta ataka, kuri yra rimčiausias pasienio incidentas nuo vieno Pietų Korėjos keleivinio lėktuvo numušimo 1987 m., nusinešusio 115 gyvybių.

Pchenjanas pareiškė, kad Pietų Korėja naudoja "klastotę" kaip dingstį stumti abiejų šalių santykius katastrofos link.

Tačiau tyrėjai, tarp kurių buvo ekspertų iš JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos, išdėstė įrodymus, bylojančius apie beveik neabejotiną Šiaurės Korėjos įsikišimą.

Pietų Korėjos korvetė perskilo pusiau ir nuskendo dėl smūginės bangos ir "burbulo efekto", kurį sukėlė po vandeniu sprogęs Šiaurės Korėjos savaime nusitaikančios torpedos 250 kg užtaisas, nurodoma ataskaitoje.

Dokumente sakoma, jog tos torpedos nuolaužos buvo iškeltos traluojant dugną gegužės 15 d. Tyrėjai nurodo, kad nuolaužos, tarp jų sraigtų, variklio ir valdymo mechanizmų dalys "visiškai atitinka torpedos CHT-02D schemas, pateiktas pristatomosiose brošiūrose, kurias Šiaurės Korėja platino užsienio šalyse ginklų eksporto tikslams."

Ataskaitoje taip pat sakoma, kad Šiaurės Korėja turi apie 70 povandeninių laivų, ginkluotų įvairaus pajėgumo torpedomis.

Dokumente nurodoma, jog Pietų Korėjos korvetę veikiausiai nuskandino mažasis povandeninis laivas.

"Patvirtinome, kad keli mažieji povandeniniai laivai ir juos lydinti plaukiojanti bazė išplaukė iš Šiaurės Korėjos karo laivyno bazės Vakarų (Geltonojoje) jūroje, likus 2-3 dienoms iki tos atakos, ir grįžo po atakos praėjus 2-3 dienoms", - rašo tyrėjai.

Kitų šalių povandeninių laivų tame regione tuo laiku nebuvo, nurodė tyrimo komisija.

Korvetės nuskandinimas sukėlė pasipiktinimą Pietų Korėjoje, kuri paskelbė penkių dienų nacionalinį gedulą tos nelaimės aukoms atminti. Tačiau manoma, kad Seulas atmetė atsakomojo karinio smūgio galimybę, baimindamasis išprovokuoti didelio masto karą.

Tikėtina, kad Pietų Korėja kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, prašydama paskelbti naujas sankcijas Pchenjanui. Šiaurės Korėjai tebetaikomos anksčiau paskelbtos JT sankcijos, siekiant priversti komunistinę šalį nutraukti jos vykdomas raketų ir branduolinių ginklų kūrimo programas.

Kinija, kuri yra veto teisę turinti Saugumo Tarybos narė ir Šiaurės Korėjos sąjungininkė, tikriausiai nepalaikys naujų sankcijų, nebent Pekinas pripažintų Pietų Korėjos pateiktus įrodymus, susiejančius Pchenjaną su torpedos ataka.

Seulas taip pat gali apriboti prekybą su šiaurines kaimyne ir uždrausti Pchenjano laivams įplaukti į Korėjos sąsiaurį, esantį tarp šio pusiasalio pietinių krantų ir Čedžu salos.

Abi Korėjos pusiasalio šalys formaliai tebekariauja, nes 1950-1953 m. vykęs jų konfliktas buvo užbaigtas tik paliaubomis. Šias šalis skirianti sausumos siena yra itin budriai saugoma.

Šiaurės Korėja atsisako pripažinti nubrėžtą sieną Geltonojoje jūroje, kur buvo nuskandinta "Cheonan". Tame regione 1999 ir 2002 m. jau vyko gyvybių nusinešusių abiejų šalių karo laivų susirėmimų, o per vieną susišaudymą praėjusių metų lapkritį užsiliepsnojo vienas Šiaurės Korėjos laivas.

Kai kurie analitikai teigia, kad ataka prieš "Cheonan" buvo kerštas už lapkritį įvykusį incidentą.