Pirmosios kratos

Lapkričio 10-osios rytą Ukrainos korupcijos tyrimo biuras NABU ir Specialioji antikorupcijos prokuratūra SAPO pradėjo masines kratas valstybiniame atominės energetikos koncerne „Energoatom“, buvusio energetikos, vėliau paskirto teisingumo ministru Hermano Haluščenkos būste, žinomam verslininkui Timurui Mindičiui priklausančiuose objektuose ir kitose privačiose patalpose.

Kovos su korupcija institucijose ši operacija pavadinta graikų mitologinės būdybės Mido, viską galėjusio paversti auksu, vardu. Kratos – penkiolika mėnesių trukusių tyrimų kulminacija. Tyrėjai surinko daugybę garso įrašų, vaizdo medžiagos ir dokumentų, kurie atskleidė sistemingą korupcijos schemą, veikusią aukščiausios Ukrainos valdžios kabinetuose.

Kriminalinės organizacijos – taip savo pranešime NABU pavadino grupę, kurią kaltina sistemingu neteisėtos naudos gavimu iš „Energoatom“ partnerių, sudarančiu 10–15 proc. kiekvienos sutarties vertės.

Tikrasis šios istorijos tragiškumas slypi ne tik skaičiuose, bet ir kontekste: kol Ukraina desperatiškai kovoja už savo išlikimą, o Rusijos raketų smūgiai nuolat taikomi į energetikos infrastruktūrą, valdininkų grupė sistemingai grobė lėšas, skirtas šalies gynybai ir atstatymui.

Korupcijos architektūra

Nusikalstamas praturtėjimo mechanizmas buvo kruopščiai suplanuotas ir įgyvendintas per kelias grandis. NABU nustatė, kad grupė, panaudodama savo tarnybinius ryšius ministerijoje ir valstybinėje įmonėje, užsitikrino personalo sprendimų, pirkimų procesų ir finansinių srautų kontrolę.

Strateginės svarbos įmonei „Energoatom“, kurios metinė apyvarta viršija 200 mlrd. grivinų (apie 4,5 mlrd. eurų), vadovavo ne oficialūs asmenys, bet įgaliojimų neturintys žmonės. Jie atliko prižiūrėtojų vaidmenį, užtikrindami, kad valdžios sprendimai tarnautų ne valstybės, o privatiems interesams.

Manipuliuojant konkursų procedūromis buvo sudaromos sutartys su iš anksto nustatytais partneriais, kurie vėliau turėjo sumokėti vadinamąjį atsidėkojimo mokestį – 10–15 proc. nuo sutarties vertės. Šie pinigai tekėdavo per sudėtingą finansinių srautų sistemą, kurioje, kaip įtariama, dalyvavo ir legalūs bankai, ir firmos su juodąja buhalterija.

Skelbdami pirmųjų kratų rezultatus pareigūnai suintrigavo ypač įdomia detale – tyrėjai paskelbė fotografiją, kurioje matyti dolerių ryšuliai – originalios JAV bankų pakuotės su specialiais kodais. Šis vizualus įrodymas ne tik patvirtina korupcijos faktą, bet ir palengvina tyrimą – specialūs žymėjimai leidžia tiksliai atsekti pinigų kilmę ir kelią iš valstybinių struktūrų į privačias rankas.

Kita vertus, iš pakuočių specifikos galima suprasti, kad šie pinigai nėra buvę apyvartoje ir į Ukrainą galėjo patekti neoficialiais kanalais – šalies bankai valiutą paprastai perka Europoje.

Ryšiai su prezidentu

Korupcijos skandalo epicentre – 46-erių T. Mindičius – ilgametis prezidento Volodymyro Zelenskio verslo partneris, kino produkcijos bendrovės „Kvartal 95“ bendrasavininkis. Kaip skelbia UKrainos žiniasklaida, 2019 m. rinkimų kampanijos metu V. Zelenskis važinėjo šarvuotu automobiliu, kurį buvo suteikęs T. Mindičius.

Galbūt simboliškiausias šios istorijos elementas – auksinis klozetas T. Mindičiaus privačiame bute. Panašiu prabangiausiu santechnikos įrenginiu naudojosi buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius, tad aukso tualeto simbolis Ukrainos politinėje kultūroje yra tapęs korupcijos ir nepotizmo sinonimu. Dabar ši istorija kartojasi, tik veikėjai jau kiti.

2021 m., nepaisydamas karantino ribojimų, V. Zelenskis šventė savo gimtadienį T. Mindičiaus privačiame bute. Vasarą „Ukrainska Pravda“ rašė, kad šiame keturių kambarių, 303 kv. m bute, kurį T. Mindičius naudojo kaip biurą verslo susitikimams, buvo rasta pasiklausymo įrenginių.

Šie faktai kelia nepatogių klausimų apie tai, ar Ukrainos prezidentas žinojo apie korupcijos schemas. Šiuos įtarimus sustiprina ir vasaros įvykiai. Liepą, kai tapo žinoma, kad NABU ir SAPO tiria T. Mindičiaus veiklą, prezidentūra bandė abi kovos su korupcija institucijas padaryti pavaldžias politinei valdžiai. Tai turėjo įvykti tiesiogine prasme per naktį. Įstatymą, reglamentuojantį dingusių asmenų paiešką (visiškai kita teminė sritis), performuluotą taip, kad apimtų NABU ir SAPO veiklą, skubos tvarka buvo priėmęs parlamentas ir pasirašęs prezidentas.

Šis beatodairiškas manveras sukėlė masinių protestų. Ukrainos pilietinė visuomenė, nepaisant vykstančio karo, masiškai išėjo į gatves ginti antikorupcijos institucijų. Spaudimas buvo toks stiprus, kad V. Zelenskis buvo priverstas atsitraukti ir įstatymas buvo atšauktas. Tačiau šis epizodas meta ilgą šešėlį ant prezidento motyvų.

Artimas V. Zelenskiui ir kitas bylos herojus – T. Mindičiaus rekomenduotas buvęs vicepremjeras Oleksejus Černyšovas. Prezidentas su juo bendravo šeimomis – šeimos yra krikštijusios viena kitos vaikus, rašo Ukrainos žiniasklaida.

Nutekėjo informacija?

Lapkričio 9-osios vakarą, likus vos kelioms valandoms iki kratų, T. Mindičius dar matytas Kyjive, tačiau kitą rytą jo šalyje jau nebebuvo. Turimomis žiniomis, jis įvažiavo į Lenkiją lapkričio 10 d. 2 val., pateikęs visus sienai kirsti reikalingus dokumentus.

Anot „Ukrainskaja pravda“, atliekant kratas kitų įtariamųjų namuose, buvo rasta įrodymų, kad bylos herojai dar lapkričio 7 d. sužinojo apie būsimą antikorupcinę operaciją. Tą pačią dieną, praėjusį penktadienį, pasirodė ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrejaus Jermako vaizdo įrašas, kuriame jis pranešė, kad nacionalinė policija sulaikė verslininką, kuris tariamai jo giminaičio vardu reikalavo neteisėtos naudos už įdarbinimą prezidento kanceliarijoje.

Nesulaukė teisėsaugos pareigūnų vizito ir Oleksandras Cukermanas, „Sugarman“, kurį „Ukrainskaja pravda“ vadina pagrindiniu T. Mindičiaus finansininku. Kartu su T. Mindičiumi dar spalio 29-ąją jis išvyko į Izraelį. T. Mindičius vėliau grįžo į Ukrainą, o finansininkas liko Izraelyje.

Tyrimo metu taip pat buvo atlikta krata H. Haluščenkos patarėjo, turinčio glaudžių ryšių su Andrijumi Derkačiumi, žemės sklype. A. Derkačius – buvęs prorusiškos orientacijos Ukrainos politikas, verslininkas, šiandien – Rusijos senatorius. Vienas jo nekilnojamojo turto objektas, kaip įtariama, atliko korupcijos tinklo „banko“ funkciją.

Pinigai, ginklai ir meilė

Tyrimo rezultatai viešinami kasdien vykstančiuose Aukščiausiojo antikorupcinio teismo posėdžiuose. Paaiškėjo, kad NABU tyrėjai turi 1 tūkts. valandų trukmės garso įrašų, kuriuose bylos veikėjai aptarinėja ne tik biudžeto lėšų grobstymą, bet ir permainas Vyriausybėje, elitinę statybą, net kas ir kur nakvoja.

Šie faktai kelia nepatogių klausimų apie tai, ar Ukrainos prezidentas žinojo apie korupcijos schemas.

T. Mindičius įrašuose minimas kaip Karlsonas, H. Galuščenka – Profesorius, A. Černyšovas – Če Gevara, Igoris Mironiukas, buvęs energetikos ministro patarėjas, anksčiau dirbęs su A. Derkačiumi, – Roketas, Dmitrijus Basovas, „Energoatom“ saugumo vykdomasis direktorius – Tenoras.

Iš NABU surinktos medžiagos aiškėja, kad T. Mindičius ir kiti asmenys galėjo būti susiję su ketinimu už 600 mln. dolerių iš Bulgarijos įsigyti Chmelnyckio AE skirtų rusiškų reaktorių.

Garso įrašai atskleidžia, kad po vieno didžiausių rusų raketų ir dronų smūgių į svarbiausius Ukrainos energetikos objektus T. Mironiukas ir D. Basovas aptarė apsauginių įrenginių statybą prie atominių elektrinių transformatorinių, kurie vėliau tapo vienu iš okupantų taikinių. Tuo metu pirmasis siūlo palaukti su statyba, nes jam gaila pinigų.

Be to, T. Mironukas ir D. Basovas aptarinėjo Ukrainos ambasadoriaus JAV keitimą, įvertino H. Haluščenkos ir kitų žinomų politikų galimybes juo tapti.

NABU tyrėjų medžiagoje yra ir kitos, pikantiškesnės informacijos. Aukščiausiojo antikorupcinio teismo vieno posėdžio metu prokuroras paviešino duomenis iš vaizdo stebėjimo protokolo. Juose buvo sakoma, kad S. Hrynčuk mažiausiai tris kartus nakvojo pas H. Haluščenką (mažiausiai vieną kartą duris atidarė savu raktu). Visa tai vyko po liepos 17 d. permainų Vyriausybėje, kai S. Hrynčiuk perėmė H. Haluščenkos pareigas Energetikos ministerijoje.

Teismo posėdžio metu SAP prokuroras taip pat perskaitė vieną iš garso įrašų fragmentų, iš kurio aiškėja, kad prezidentas V. Zelenskis, paprašytas T. Mindičiaus, bendravo su H. Haluščenka. Įraše taip pat girdėti, kaip H. Haluščenka prašo T. Mindičiaus patarimo, kaip geriau bendrauti su prezidentu.

NABU turima įrodymų, kad „Energoatom“ korupcinės schemos dalyviai O. Černyševui davė pinigų.

Nagrinėjant NABU detektyvo prašymą dėl vieno „Energoatom“ korupcijos tyrimo dalyvio sulaikymo, buvo pranešta, kad T. Mindičius darė įtaką ir buvusiam gynybos ministrui, dabar – Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretoriui Rustemui Umerovui. Esą T. Mindičius bandė įtikinti R. Umerovą pirkti kariuomenei Izraelio gamybos šarvuotas liemenes, į kurias jis investavo savo 300 mln.

Žurnalistė Tatyana Nikolaenko priminė, kad dar žiemą valstybinė agentūra, kuri užtikrina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius, paskelbė konkursus neperšaunamoms liemenėms pirkti. Jį galiausiai laimėjo neaiški su T. Mindičiumi susijusi firmelė, kuri taip ir nesugebėjo aprūpinti žadėtomis Izraelyje gamintomis liemenėmis, todėl kariuomenei buvo pasiūlyti nekokybiški kiniški gaminiai. „Vienintelis geras dalykas – valstybė nesumokėjo pinigų už šias liemenes“, – rašė T. Nikolaenko. Pats R. Umerovas neigia, kad T. Mindičius jam darė kokį nors poveikį.

Ukrainos žiniasklaidoje nestinga svarstymų apie galimą korupciją ir kompanijoje „Fire Point“, kuri gamina garsiąsias ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Flamingo“.

Vienas iš bylos dalyvių Igoris Fursenko – O. Cukermano patikėtinis, galimas nusikalstamų schemų buhalteris – buvo įsidarbinęs „Fire Point“, tad negalėjo būti mobilizuotas ir galėjo laisvai keliauti į užsienį, rašo Ukrainos žiniasklaida.

Masiniai patikrinimai

Lapkričio 12-ąją premjerė Julija Svyridenko inicijavo į skandalą įsipainiojusių Vyriausybės atstovų nušalinimo procedūras, suspendavo atskirus „Energoatom“ vadovus. Lapkričio 13-ąją prezidentas V. Zelenskis pareikalavo atsistatydinti tiek H. Haluščenką, tiek jo įpėdinę energetikos ministrę Svitlaną Hrynčiuk. Abu ministrai pateikė atsistatydinimo prašymus tą pačią dieną, nors S. Hrynčiuk atmetė kaltinimus darius ką nors neteisėta.

„Palaikau antikorupcijos institucijas“, – savo tradiciniame vakariniame kreipimęsi trečiadienį pareiškė V. Zelenskis. Jis paskelbė įveidęs sankcijų Izraelio pilietybes turintiems T. Mindičiui ir O. Cukermanui. Tačiau kovos su korupcija institucijų viešinama informacija gali skaudžiai kirsti per jo artimiausios aplinkos žmones.

J. Sviridenko pavedė atlikti didžiausių valstybinių įmonių, ypač energetikos ir gynybos pramonės srityje, patikrinimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pirkimų skaidrumui ir finansinei kontrolei.

Pasak J. Sviridenko, „Naftogaz“, „Ukroboronprom“, „Ukrzaliznycia“, „Ukrhydroenergo“ ir valstybinių bankų stebėtojų tarybos turi analizuoti įmonių vykdomųjų organų veiklą ir, nustačius pažeidimus, sustiprinti kontrolę ir informuoti Vyriausybę. Be to, stebėtojų tarybos turi tinkamai ir nedelsdamos reaguoti į teisėsaugos institucijų pranešimus, jei bus nustatyta pažeidimų.

Korupcija Ukrainoje nėra naujas reiškinys, tačiau nuo 2014 m. Maidano revoliucijos Ukraina ėmėsi reikšmingų žingsnių skaidrinant valstybės valdymą.

Tai, kad NABU ir SAPO sugebėjo atlikti ilgalaikį tyrimą, surinkti įrodymus ir imtis veiksmų net prieš aukščiausius pareigūnus, byloja apie institucinį brandumą, kurio anksčiau Ukrainoje nebuvo. Vieša paslaptis, kad kovos su korupcija institucijos glaudžiai bendradarbiausia su analogiškomis Vakarų šalių institucijomis. Pavyzdžiui, NABU jau ne vienus metus dirba JAV Federalinio tyrimų biuro paskirti pareigūnai – jie keičiami kas kelis mėnesius.

Skandalas sulaukė skirtingų Ukrainos sąjungininkų reakcijų. Dalis partnerių jį vertina kaip įrodymą, kad Ukrainos antikorupcinės institucijos veikia veiksmingai. Kiti reikalauja iš Kyjivo aiškių garantijų, kad panašūs atvejai nepasikartos.

„Politico“ teigimu, Europos Komisija gali iš naujo įvertinti finansinę pagalbą Ukrainos energetikos programoms, Kyjivas, anot vieno neįvardyto ES pareigūno, bus priverstas skirti daugiau dėmesio ir užtikrinti didesnį skaidrumą.

Kaip pastebi leidinys, skandalas kilo sudėtingu metu. Kitąmet Ukraina rizikuoja susidurti su 41 mlrd. eurų biudžeto deficitu, o ES vis dar negali susitarti, panaudoti ar ne 140 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos aktyvų.

Nepaisant skandalo, sąjungininkai negrasina nutraukti pagalbą. ES patvirtino, kad skirs 6 mlrd. eurų naujos paramos, Estija paskelbė apie papildomus įnašus, o Vokietija svarsto galimybę kitais metais skirti dar 3 mlrd. eurų.