Įtampą valdančiojoje koalicijoje kėlė stiprėjantys nesutarimai tarp dviejų pagrindinių partijų – prezidento Hashimo Thaci (Hašimo Tačio) centro dešiniosios Kosovo demokratų partijos (PDK) ir ministro pirmininko Isa Mustafos Kosovo demokratinės lygos (LDK) konservatorių.

Pagal konstituciją nauji rinkimai turėtų būti surengti per artimiausias 45 dienas. Manoma, kad šalies prezidentas juos paskelbs dar iki šios savaitės pabaigos.

Už nepasitikėjimą vyriausybe balsavo 76 iš 120 parlamento narių, 34 parlamentarai pasisakė prieš.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios prireikė šio balsavimo, buvo sienos su kaimynine Juodkalnija sutartis – paskutinis iš reikalavimų, iškeltų Kosovui, siekiančiam bevizių kelionių Europos Sąjungos teritorijoje.

Trys pagrindinės opozicijoje esančios partijos griežtai prieštaravo šiai sutarčiai, sakydamos, kad ją pasirašęs Kosovas neteko kelių tūkstančių hektarų savo teritorijos.

Po sutarties pasirašymo įstatymų leidėjai iš opozicijos ne kartą parlamente leido ašarines dujas, organizavo gatvių protestus, dalį jų lydėjo rimti smurto protrūkiai.

Prie politinės krizės Kosove prisidėjo ir kita 2015 metų viduryje sudaryta sutartis su buvusia aršia priešininke Serbija dėl politinės autonomijos joje gyvenančiai serbų mažumai.

Šiai sutarčiai taip pat kategoriškai priešinosi opozicija.

Pagaliau PDK nusprendė prisijungti prie opozicijos ir palaikyti jos pirmalaikių rinkimų siekį.

Nepriklausomybę nuo Serbijos 1,8 mln. gyventojų, daugiausia albanų, turintis Kosovas paskelbė 2008 metais. Ją pripažino 114 valstybių, bet tradicinės Rusijos sąjungininkės Serbijos tarp jų vis dar nėra.