Pavojingą žaidimą pradėjęs ir galingiausių pasaulio institucijų akiratyje atsidūręs australas niekur neranda prieglobsčio. Tiesa, dėl kurios jis kovoja, gali brangiai atsieiti, ir ne vien jam.

Ėmėsi saugumo priemonių

Julianas Assange'as nuolat jaučiasi medžiojamas. Triukšmingame etiopietiškų patiekalų restorane Londone vyras kalbėjo beveik pašnibždomis, kad neišgirstų Vakarų žvalgybos agentai, kurių jis taip baiminasi.

Savo pavaldiniams, kurių gretos retėja, J.Assange'as liepia naudotis brangiais mobiliaisiais telefonais, kurių esą neįmanoma susekti. Savo mobilųjį telefoną vyras keičia kaip marškinius. Viešbučiuose jis registruojasi netikrais vardais, dažosi plaukus, miegą ant sofos arba ant grindų ir atsiskaito tik grynaisiais pinigais, o ne kredito kortelėmis.

"Nusprendęs eiti šiuo keliu, patekau į labai neįprastą padėtį", – prisipažino J.Assange'as, kuris atvyko papietauti į restoraną lydimas jauno operatoriaus, kuriam liepta fiksuoti bet kokias staigmenas.

Nugarą atgręžia saviškiai

Demaskuotojų tinklalapio "WikiLeaks" įkūrėjas mano, kad artimiausios kelios savaitės bus bene pavojingiausios jo gyvenime. Savaitgalį jis sukėlė iki šiol didžiausią skandalą, kai paviešino beveik 392 tūkst. dokumentų apie karą Irake. Prieš tris mėnesius "WikiLeaks" paskelbė 77 tūkst. slaptų Pentagono dokumentų, atskleidusių daug gėdingų faktų apie konfliktą Afganistane.

Daug kas pasikeitė nuo 2006-ųjų, kai 39 metų australas J.Assange'as, patyręs kompiuterių įsilaužėlis, nusprendė įkurti "WikiLeaks", masiškai rinkti paslaptis ir jas viešinti.

Dabar J.Assange'ą smerkia ne tik vyriausybės. Net kai kurie bendražygiai atgręžia nugarą ir kaltina jį nenuosekliu ir valdingu elgesiu, netgi puikybe, kuri nedera žmogui, suvokiančiam, kad už jo atskleistas paslaptis kam nors gali tekti sumokėti krauju.

Komandos gretos retėja

"WikiLeaks" bendradarbiai teigė, kad J.Assange'as pats nusprendė paviešinti dokumentus apie Afganistano konfliktą net neslėpdamas šaltinių, teikiančių žvalgybinę informaciją NATO pajėgoms.

"Mes labai labai nusivylėme, taip pat ir dėl to, kaip jis vėliau kalbėjo apie šį paviešinimą, – sakė "WikiLeaks" savanorė ir Islandijos parlamento narė Birgitta Jónsdóttir. – Jeigu jis galėtų sutelkti dėmesį į svarbius reikalus, būtų daug geriau."

Islandas Smári McCarthy irgi nusivylė "WikiLeaks" įkūrėju ir nusprendė palikti tinklalapio komandos gretas. Pasak vyro, su juo išėjo dar keliolika žmonių. Jeigu ši tendencija tęsis, "WikiLeaks" gali išvis išnykti.

Interneto amžiaus herojus

Istorija pilna šnipų, persimetėlių ir demaskuotojų. J.Assange'as yra interneto amžiaus žmogus, dar nežinantis, kokių padarinių gali sulaukti jis pats ir pasaulio paslapčių saugotojai.

"Aš 40 metų laukiau, kol kas nors atskleis tokią svarbią informaciją", – sakė Danielis Ellsbergas, kuris 1971 m. paviešino slaptą tyrimą dėl Vietnamo karo.

Jam atrodo, kad J.Assange'as ir Bradley Manningas, 22 metų buvęs armijos žvalgybos darbuotojas, įtariamas slaptų dokumentų apie Iraką ir Afganistaną nutekinimu, turi giminingas sielas.

"Jie buvo pasiryžę sėsti į kalėjimą visam likusiam gyvenimui, kad tik ši informaciją pasiektų viešumą", – sakė D.Ellsbergas.

Gyvenimas nežinioje

J.Assange'ui lieka tik spėlioti, kokių veiksmų toliau imsis JAV ir jų sąjungininkai. Pentagonas ir Teisingumo departamentas svarsto imtis veiksmų pagal 1917 m. Šnipinėjimo aktą. JAV vyriausybė reikalauja, kad J.Assange'as grąžintų jai turimus slaptus dokumentus, jų neskelbtų ir nerinktų naujų.

Pats demaskuotojas pasirinko slapstymosi kelią, bet niekur nerado prieglobsčio. Paviešinęs Afganistano karo dokumentus, jis nuvyko į Švediją, kur paprašė leidimo gyventi ir apsaugos, kurią garantuoja šioje šalyje galiojantys spaudos laisvės įstatymai. Iš pradžių atrodė, kad vyrui pasisekė.

"Jie vadino mane žurnalistikos Džeimsu Bondu, suradau daug gerbėjų", – pasakojo J.Assange'as.

Bet netrukus vyras buvo apkaltintas dviejų moterų išžaginimu, prokuratūra pradėjo tyrimą, o migracijos institucijos atsisakė išduoti jam leidimą gyventi.

Neužstos ir gimtoji šalis

Rugsėjo pabaigoje J.Assange'as išskrido iš Stokholmo į Berlyną. Į bagažą atiduotas jo lagaminas, kuriame buvo trys nešiojamieji kompiuteriai, dingo ir nebuvo surastas.

Iš Berlyno "WikiLeaks" įkūrėjas nusprendė vykti į Londoną, nors bijojo, kad bus sulaikytas. Turėdamas Australijos pasą, jis gali likti šioje šalyje šešis mėnesius ir kitų metų pradžioje turės išvažiuoti. J.Assange'as svarstė toliau vykti į Islandiją, kuri irgi garantuoja plačią spaudos laisvę, bet galiausiai atsisakė šios minties nusprendęs, kad šios šalies vyriausybė irgi yra smarkiai veikiama Vašingtono.

Gimtosios Australijos valdžia leido suprasti, kad bendradarbiaus su JAV, jeigu jos nuspręs teisti "WikiLeaks" įkūrėją.

J.Assange'as sakė iš aukšto Australijos pareigūno išgirdęs tokius žodžius: "Tu žaidi ne pagal taisykles, todėl su tavimi irgi bus elgiamasi ne pagal taisykles."

Pavojus informatorių gyvybei

Organizacijos "Amnesty International" ir "Reporteriai be sienų" kritikuoja "WikiLeaks" dėl to, kad tinklalapis sukėlė pavojų žmonių gyvybei, kai paviešino afganistaniečių, šnipinėjančių Jungtinėms Valstijoms, pavardes.

Talibano atstovas, prisistatęs Zabiullah Mujahidu, pranešė, kad po to, kai buvo paviešinti slapti dokumentai, judėjimas sudarė devynių žmonių komisiją, kuri ieškos išdavikų. Talibanas turi sudaręs ieškomų žmonių sąrašą, kuriame yra 1800 pavardžių, ir dabar lygins šį sąrašą su "WikiLeaks" pateikta informacija.

"Kai baigsime šį procesą, Talibano teismas spręs šių žmonių likimą", – sakė Z.Mujahidas.