NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mėgino įtikinti Rusiją, kad šios sistemos grėsmė yra perdedama, sakydamas kalbą per atidarymo ceremoniją šioje Sovietų Sąjungos specialistų 1952 metais pastatytoje oro pajėgų bazėje, esančioje už 180 km į pietvakarius nuo Bukarešto.

Ceremonijoje dalyvavo JAV, NATO ir Rumunijos pareigūnai.

NATO priešraketinės gynybos bazė „jokiu būdu nepakerta ir nesilpnina Rusijos strateginio branduolinio potencialo. Ši bazė Rumunijoje, taip pat kita – Lenkijoje, nėra nukreiptos prieš Rusiją“, sakė J.Stoltenbergas.

„Raketų gaudyklių yra per mažai, jos yra per toli į pietus ir per arti Rusijos, kad galėtų perimti Rusijos tarpžemynines balistines raketas“, – pabrėžė Aljanso vadovas.

J.Stoltenbergas sakė, kad raketų gaudyklės yra pritaikytos „atremti potencialią grėsmę, keliamą mažo ir vidutinio nuotolio atakų kitapus euroatlantines erdvės ribų“.

Pasak JAV pareigūnų, bazė Rumunijoje, kurią įrengti kainavo 800 mln. dolerių, galėtų atremti raketų smūgius iš Irano, bet nėra nukreipta prieš Rusiją.

J.Stoltenbergas pažymėjo, kad Maskva vienašališkai nutraukė konstruktyvų dialogą priešraketinės gynybos srityje 2013 metais.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Aljansas toliau stengsis plėtoti dialogą su Rusija, kiek tai bus įmanoma. „Įtemptais laikais laikyti ryšio kanalus atvirus yra dar svarbiau“, – aiškino jis.

Tuo tarpu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskva jau imasi priemonių, kad „užtikrintų reikiamą saugumo lygį Rusijoje“.

„Nuo pat šios istorijos pradžios kalbėjome, kad mūsų ekspertai mano, o mes esame tuo įsitikinę, jog priešraketinės gynybos sistemos dislokavimas neabejotinai yra grėsmė Rusijos Federacijos saugumui“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

Jis priminė, kad prezidentas Vladimiras Putinas „ne kartą kėlė klausimą, prieš ką bus nukreipta ta sistema“.

„Iš pradžių tai buvo aiškinama gana pažengusia raketų (smūgio) grėsme, kuri potencialiai gali kilti iš Irano. ... Dabar žinome, kad padėtis dėl Irano iš esmės pasikeitė“, – pridūrė D.Peskovas.

„Tačiau klausimas, kuris ne kartą buvo užduodamas Maskvos, taip pat prezidento Putino, nepraranda aktualumo“, – sakė jis.

Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas admirolas Vladimiras Komojedovas savo ruožtu sakė, kad naujoji bazė Rumunijoje kelia grėsmę Rusijai.

„Mums tai yra tiesioginė grėsmė, – buvęs Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas sakė naujienų agentūrai „Interfax“. – Jie jau išeina į ugnies pozicijas. Jie dislokuoja ne vien aptikimo sistemą, bet ir raketų gaudykles.“

„Visa tai ne 100, o 200, 300, 1 000 procentų nukreipta prieš mus, – tvirtino V.Komojedovas. – Ne prieš Iraną, o prieš Rusiją ir jos atgrasomąjį branduolinį potencialą.“

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) sakė, kad Bukareštas pageidauja „nuolatinio (NATO) karinio laivyno buvimo“ Juodojoje jūroje, nepažeidžiant tarptautinių konvencijų. Jis taip pat ragino užtikrinti NATO rytinių ir pietinių šalių, kurios ribojasi su Rusija ir Artimaisiais Rytais, saugumą.

„Svarbu, kad būtų užtikrintas įtikinamas ir nuspėjamas sąjungininkų pajėgų buvimas rytiniame sparne, siekiant subalansuoti šiaurės dėmenį su pietiniu ir rytiniu sparnu“, – K.Iohannisas argumentavo po ketvirtadienį Bukarešte įvykusio susitikimo su J.Stoltenbergu.

Penktadienį Lenkijos ir JAV pareigūnai padės kertinį akmenį planuojamoje priešraketinės gynybos bazėje Redzikovo kaime šiaurinėje Pamario vaivadijoje netoli Baltijos jūros.