Kremlius tai motyvavo būtinybe vystyti korporaciją po daugelį metų lydinčių nesėkmių.

J. Borisovas šias pareigas pradėjo eiti 2022 metų liepos mėnesį.

2023-iųjų rugpjūtį jis vadovavo pirmajai Maskvos Mėnulio misijai per beveik 50 metų, bet Rusijos modulis „Luna-25“ sudužo Mėnulyje.

Kremlius nurodė, kad J. Borisovą pakeis 39 metų Dmitrijus Bakanovas, susisiekimo ministro pavaduotojas ir buvęs palydovų bendrovės vadovas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad J. Borisovo atleidimas yra „rotacijos“ dalis, ir pridūrė: „Korporacija turi dinamiškai vystytis.“

J. Borisovas dažnai turėjo ekstravagantiškų idėjų plėtoti Rusijos kosmoso programą, tačiau jam sunkiai sekėsi jas įgyvendinti. Viena iš idėjų – bendradarbiaujant su Kinija Mėnulyje įrengti branduolinį reaktorių.

Kažkada pirmavusi pasiekimais kosmose, dabar Rusija susiduria su mokslo talentų praradimu ir nepastoviu kosmoso srities finansavimu ir atsilieka nuo  konkurentų, tokių kaip Kinija ar JAV.

Per pastaruosius dvejus metus Rusijos segmentas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) patyrė tris aušinimo skysčio nuotėkius, keliančius riziką tiek įrangai, tiek kosmonautų saugumui.

Maskva užsimena apie planus pasitraukti iš TKS 2028 metais.

2023-iaisiais J. Borisovas perspėjo, kad didžioji dalis TKS esančios Rusijos įrangos yra pasenusi. Pasak jo, visa TKS „artėja prie savo egzistavimo finišo tiesiosios“.

J. Borisovui vadovaujant „Roskosmos“, agentūra susidūrė su korupcija.

2023-iųjų gruodį Rusijos prokurorai apkaltino „Roskosmos“ direktoriaus pavaduotoją ir dar du jo bendrininkus pasisavinus apie 4,5 mln. dolerių (4,34 mln. eurų) iš krizės ištikto sektoriaus.