Viena įtakingiausių tarptautinių institucijų „Oxfam“, vienijanti su skurdu kovojančias nevyriausybines organizacijas, įspėja, kad nuo finansų krizės pradžios milijardierių skaičius pasaulyje padvigubėjo, bet skurstančiųjų nemažėja. Nelygybė pastaruoju metu esą šoktelėjo tokiu tempu, kad anksčiau skatinusi žmones verstis, dabar ji jau stabdo ūkio augimą.

2008-aisiais įsibėgėjusi pasaulinė finansų krizė daugumą ūkių nubloškė į į recesiją ir sudegino milijardus dolerių. Tačiau praėjus šešeriems metams pasaulyje prakuto kiek daugiau nei 1600 milijardierių. Skaičius, pasak „Oxfam“, yra du kartus didesnis, nei buvo prieš finansų krizę.

„Turtingieji atsigavo, jiems ir vėl sekasi. Milijardierių skaičius nuo finansų krizės padvigubėjo. Tačiau kitoje pusėje vis dar turime milijardą žmonių, gyvenančių itin skurdžiai. Tokia padėtis mums nepriimtina“, – tikina „Oxfam“ atstovė Emma Seery.

Jei informacinių technologijų banginis Billas Gatesas išsigrynintų visą savo turtą ir kiekvieną dieną išleistų po vieną milijoną dolerių, iki bankroto užtruktų ilgiau nei 200 metų. Tačiau „Oxfam“ pabrėžia – iš tikrųjų jis niekada nebankrutuotų, nes, jeigu jo turtui pritaikytume net labai kuklią 2 proc. palūkanų normą, B. Gatesas kasdien gautų daugiau nei 4 mln. dolerių. O turtingieji paprastai spekuliuoja siekdami daug didesnės grąžos nei 2 proc.

Tiesa, B. Gatesas jau nėra turtingiausias pasaulio žmogus, jis nusileidžia Meksikos magnatui Carlosui Slimui. „Oxfam“ įsitikinusi, kad dabartinės valstybių mokesčių sistemos suprojektuotos ydingai ir leidžia finansų rinkose besisukantiems banginiams išvengti paprastiems gyventojams taikomų mokesčių, esą milijardieriai sumoka mažesnę pajamų dalį, nei vidutiniai žmonės. Jei milijardierius pavyktų apmokestinti bent 1,5 proc. tarifu, būtų surinkta pakankamai pinigų į mokyklą išleisti kiekvieną moksleivį skurdžiausiose pasaulio šalyse.

„Jei nelygybei leisime didėti tokiu tempu, rizikuojame didžiuliais politiniais sukrėtimais. Be to, jei įvertinsite mūsų ataskaitos įrodymus, rasite, kad didžiulė nelygybė kenkia ūkiui, ji stabdo augimą“, – pabrėžia E. Serry. 

„Oxfam“ pripažįsta, kad nuosaikesnė nelygybė būtina dėl sveiko ūkio, bet dabar esą 70 proc. pasaulio gyventojų jau gyvena valstybėse, kuriose atskirtis tarp skurstančiųjų ir turtingųjų per pastaruosius dešimtmečius tik didėja, todėl vyriausybėms metas imtis reformų, kurios tam užkirstų kelią.