Jungtinių Tautų (JT) vadovas pirmadienį pareiškė, kad pažadų, duotų Ukrainai mainais už branduolinių ginklų perdavimą, nevykdymas neturėtų atbaidyti kitų šalių nuo minties atsisakyti savo branduolinių arsenalų.

Pradėdamas Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą (NSS) Ban Ki-Moonas (Ban Kimunas) pareiškė, kad Rusijos Krymo aneksija „rimtai pakenkė“ 1994 metų Budapešto memorandumui, pagal kurį Ukraina perdavė joje nuo sovietinių laikų pasilikusius branduolinius ginklus, mainais už Vakarų ir Maskvos jai suteiktas suverenumo garantijas.

„Ukrainos atveju saugumo užtikrinimas buvo pagrindinė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties pasirašymo sąlyga“, – sakė Ban Ki-moonas susirinkusiems 53 pasaulio šalių lyderiams, tarp kurių buvo ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama).

„Tačiau pastarieji įvykiai rimtai pakenkė garantijų, kurios buvo suteiktos Ukrainai Budapešto memorandume 1994 metais, patikimumui“, – pridūrė JT vadovas.

Perspėdamas, kad tai „giliai“ paveiks regioninį saugumą ir branduolinių ginklų neplatinimo režimą, Ban Ki-moonas pridūrė: „Tai neturėtų būti dingstis siekti branduolinių ginklų, kurie tik padidintų nesaugumą ir izoliaciją“.

Branduolinio saugumo viršūnių susitikimas sušauktas, siekiant geriau užtikrinti branduolinį saugumą ir aptarti taikiais tikslais naudojamų branduolinių medžiagų kiekio sumažinimą, tačiau dabar šiuos klausimus užgožė gilėjanti krizė Ukrainoje.

NSS kuluaruose B.Obama sušaukė skubų Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą , siekdamas aptarti tolesnes galimus tolesnius veiksmus dėl Rusijos, kuri gali būti išmesta iš Didžiojo aštuoneto (G-8).

„Europa ir Amerika vieningai palaiko Ukrainos vyriausybę ir Ukrainos žmones, mes vieningi, kad Rusijai reikės sumokėti už savo ligšiolinius veiksmus“, – JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sakė žurnalistams, atvykęs į Nyderlandus.

NSS sumanytojas yra B.Obama, kuris 2009 metais branduolinį saugumą pavadino „viena didžiausių grėsmių“ tarptautinei taikai.

Tuo tarpu susitikimo šeimininkės Olandijos premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) pareiškė, kad kovos su branduoliniu terorizmu iššūkiai darosi tik „labiau neatidėliotini, o ne mažesni“.

„Negalime užmigti ant savo laurų... Turime (siekti) aukštesnių tikslų. Net dabar, kai mes kalbamės, visame pasaulyje tebėra beveik 2 tūkst. tonų ginklų gamybai tinkamų medžiagų, kurių saugumas turi būti mūsų nuolatinis rūpestis“, – sakė M.Rutte.