Ispanijai ilgai teko kęsti baskų separatistų išpuolius. Dabar iššūkį Madridui pasirengę mesti katalonai. Tiesa, ne su ginklais rankose, o žingsniuodami prie balsadėžių.

Kivirčai su Madridu

Katalonijos nepriklausomybės klausimas – aštrus. Su ekonomikos krize besigrumianti šalis panašios politinės krizės neregėjo nuo pat generolo Francisco Franco mirties 1975 m.

Katalonija – vienas turtingiausių Ispanijos regionų, tačiau jo gyventojai skęsta skolose. Pasak jų, skolos smaugia, nes centrinė vyriausybė regioną apvaginėja.

Madridas atkerta, kad tai – melas, o šalies sienos perbraižomos nebus.

Katalonijos vyriausybė kaltina Madridą, kad iš regiono surenkama daugiau mokesčių, negu vėliau grąžinama, ir teigia, kad šis skirtumas yra 16 mlrd. eurų per metus. Katalonijos vadovas Arturas Masas ne sykį reikalavo iš Ispanijos premjero Mariano Rajoy didesnių teisių tvarkyti regiono mokesčius.

Kadangi nuolaidų išsiderėti nepavyko, jis ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.

Separatistai nepasiduoda

Regiono vyriausybės ambicijos tapti savarankiška valstybe galbūt būtų realistiškos, jei ne Katalonijos skolos, kurių, regis, be tos pačios centrinės valdžios paramos gali nepavykti grąžinti.

Bendros nuomonės nėra ir visuomenėje. Apklausos rodo, kad 46 proc. katalonų pasakytų "taip" nepriklausomybei, o prieš būtų apie 42 proc.

Tiesa, už nepriklausomybę balsuotų daugiau kaimo gyventojai, o palaikantys glaudžius verslo santykius su Ispanija pasisakytų prieš.

Beje, vienas Katalonijos kaimelis nusprendė nelaukti referendumo. Kaimo valdžia liovėsi siuntusi mokesčius tiesiai į Madridą – perveda juos Barselonai.

Šiame kaime gyvenantis 61 metų ūkininkas Josepas Casas džiaugėsi: "Niekada nesijaučiau esantis ispanas. Esu ūkininkas, todėl žinau, kad reikia sėti, – o tada matysime, kas nors užderės ar ne."

Kita vertus, svarbu tai, kad beveik kas penktas Katalonijoje gyvenantis žmogus kilęs ne iš šio regiono, tad nuspėti šių žmonių pasirinkimą sunku.

Vakar milijonai katalonų žygiavo prie balsadėžių – Katalonijoje vyko pirmalaikiai vietos valdžios rinkimai.

Dabartinis regiono prezidentas A.Masas pažadėjo, kad jei laimės rinkimus, surengs regione referendumą dėl savarankiškumo.

Tiesa, kitos Katalonijos partijos nepriklausomybės idėjos nepalaiko, tačiau A.Masas, kaip manoma, surinks nemažai balsų.

Tačiau Ispanijos premjeras M.Rajoy perspėjo, kad žlugdys referendumą, nors tai, pasak jo, prieštarautų sveikam protui. Be to, Madridas perspėjo, kad vyriausybė, jeigu prireiktų, gali pasinaudoti nacionalinės konstitucijos numatytomis galiomis.

Visgi nepriklausomybės šalininkai stiprūs. Prieš pat rinkimus Barselonoje vyko mitingas, per kurį 18 tūkst. žmonių vienu balsu skandavo: "Nepriklausomybė!"

"Mes nesame Ispanijos valstybės vasalai, – rėžė mitinguotojas 56 metų A.Masas. – Kovėmės su armijomis, kovojome su diktatūromis, įveikėme nesėkmes ir dabar esame gyvi, mūsų kultūra gyva, mūsų kalba gyva, mūsų tauta gyva."

Dvigubas žaidimas?

Vis dėlto analitikai įtaria, kad A.Masas žaidžia dvigubą žaidimą. Esą kalbėdamas apie nepriklausomybę jis tik bando laimėti politinių taškų, nors puikiai suvokia, kad atsiskyręs nuo Ispanijos jo regionas bankrutuotų.

"Netgi A.Masas atrodo atsargus, reikalaudamas visiškos regiono autonomijos, – pabrėžė ekspertai Blanka Kolenikova ir Raj Badiani. – Tokios perspektyvos išties atvertų Pandoros skrynią, įskaitant konstitucinę krizę Ispanijoj, galimą suverenumo siekių išplitimą į kitus periferinius regionus, smūgį Ispanijos viešiesiems finansams. Be to, kyla klausimų, ar katalonų valstybė, kuri gyvuotų šalia Ispanijos ir priklausytų ES, būtų gyvybinga."

Bet Miguelis Medina, patarėjas Katalonijos parlamente, atsakė: "Referendumas yra teisiškai privalomas, bet jo rezultatas – ne."

Be to, jis pridūrė, kad jei Ispanija bandytų blokuoti referendumą, "tai galėtų paskatinti katalonus skelbti vienašališką nepriklausomybę".

Ar Katalonijos politikai tam pasiruošę? Įdomu tai, kad anksčiau A.Maso vadovaujama nacionalistinė koalicija – Konvergencijos ir sąjungos partija – buvo nuosaikioji jėga, o regiono lyderis uoliai vengdavo žodžio "nepriklausomybė".

Nenuostabu, kad katalonė Mónica Morillas pabrėžė, jog regiono nepriklausomybės klausimas jai panašus į "dūmų uždangą".

"Manau, kad jie (Katalonijos valdžia) su mumis žaidžia", – sakė moteris. Tiesa, ji pridūrė, kad negalima imti to, kas priklauso Katalonijai: "Akivaizdu, tai skatina nepriklausomybės judėjimą."

Baskų separatistai skirstosi

• Ispanijos Baskijos regiono separatistų organizacija ETA paskelbė, kad ketina išformuoti savo pajėgas ir derėtis su Prancūzijos bei Ispanijos vyriausybėmis.

• ETA 45 metus kovojo už Baskijos regiono nepriklausomybę, tačiau pastaraisiais metais prarado baskų paramą. Praėjusiais metais organizacija paskelbė sudedanti ginklus.

• Tiesa, ETA pabrėžė, jog už organizacijos išformavimą norėtų, kad kai kurie ETA kovotojai būtų perkelti į kalėjimus arčiau gimtųjų vietų.

Faktai apie Kataloniją

• Regionas buvo susietas su Ispanija nuo pat simbolinio katalonų tautos gimimo, kai karalienė Izabelė I Katalikė ir karalius Ferdinandas II Katalikas, taip pat valdęs Kataloniją, susituokė 1469 m.

• 7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), jos eksportas sudaro ketvirtadalį šalies eksporto.

• Katalonija turi 44 mlrd. eurų skolų, kurios sudaro penktadalį jos BVP, o anksčiau šiais metais regiono valdžia buvo priversta paprašyti daugiau nei 5 mlrd. eurų, kad įvykdytų finansinius įsipareigojimus.