„Jei ES ir Ukraina suvienys jėgas, kad užtikrintų šio koridoriaus saugumą, šis koridorius galės veikti visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bendroje spaudos konferencijoje su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu (Žozepu Boreliu).

Jis nenurodė, kokios paramos siekia iš Briuselio.

Liepą Maskvai pasitraukus iš grūdų sandorio, kuriuo buvo užtikrintas saugus ukrainietiškų grūdų eksportas Juodąja jūra, didžiulis jų srautas buvo pradėtas gabenti per Europos Sąjungą, o tai sumažino vietines kainas ir paskatino protestus tokiose šalyse kaip Lenkija.

Pasitraukus iš susitarimo, kuriam tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos, Rusija pagrasino pulti krovininius laivus, artėjančius prie Ukrainos uostų.

Maskvos kariniai laivai nesitaiko į naujuoju maršrutu plaukiojančius laivus, tačiau po pasitraukimo iš sandorio Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostų infrastruktūrą.

„Jūrų koridorius, kuriuo Ukrainos grūdai galėtų būti eksportuojami į pasaulį nedalyvaujant Rusijai, yra įmanomas. Mes tai jau pademonstravome“, – sakė D. Kuleba, turėdamas omenyje laivus, kurie sėkmingai plaukė naujuoju koridoriumi, besidriekiančiu Ukrainos pakrante.

„Privalome ieškoti sprendimų, kurie atimtų iš Rusijos galimybę šantažuoti pasaulį badu ar mažomis grūdų kainomis“, – pridūrė jis.

Lenkija, viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat invazijos pradžios, pratęsė embargą ukrainietiškų grūdų importui, taip pagilindama Kyjivo ir Varšuvos diplomatinius nesutarimus.