Stebėdama, kaip laikomasi naujųjų Imigracijos įstatymo reikalavimų, pasienio tarnyba atliko apie 800 fizinių patikrinimų ir gavo informacijos apie beveik 600 asmenų, kurie išvyko iš Šengeno erdvės kirsdami kitos valstybės narės sieną.

Dar daugiau nei 100 patikrintų asmenų nebuvo rasti savo gyvenamosiose vietose, tačiau informacijos, kad jie išvyko iš šalies, taip pat nėra, teigė R. Kozlovskis.

„Būtent taip viskas vyksta dėl šių pakeitimų ir reguliavimo reikalavimų. [...] Šiuo metu dar nepasiekėme taško, kai išsiunčiama priverstinai, bet, žinoma, dirbsime prie to. [...] Tačiau matau, kad žmonės supranta, kad tai nebuvo pokštas ir kad norminiai reikalavimai yra realūs“, – sakė R. Kozlovskis.

Kaip pranešama, iš dalies pakeistame Imigracijos įstatyme numatyta, kad Rusijos piliečiams išduoti leidimai nuolat gyventi šalyje nustojo galioti 2023 metų rugsėjį.

Norėdami toliau gyventi Latvijoje, jie turėjo kreiptis dėl nuolatinio Europos Sąjungos gyventojo statuso, tačiau norėdami jį gauti, PMLP turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad bent minimaliai moka valstybinę kalbą ir turi pakankamai finansinių išteklių.

Prieš pat įsigaliojant šioms nuostatoms, Latvijos Saeima nusprendė iš dalies pakeisti Imigracijos įstatymą, suteikdama Latvijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams dar dvejus metus išlaikyti latvių kalbos egzaminą, kad jie galėtų toliau teisėtai gyventi šalyje.

PMLP teigimu, tiems Rusijos piliečiams, kurie nepadarė nieko, kad įteisintų savo statusą Latvijoje, panaikinti leidimai gyventi ir išsiųsti laiškai su raginimu išvykti iš šalies.

Imigracijos įstatymo pakeitimuose numatyta, kad Rusijos piliečiai, dėl pateisinamų priežasčių neišlaikę latvių kalbos egzamino, gali prašyti leidimo gyventi šalyje ne ilgiau kaip dvejus metus, per kuriuos jie turi išlaikyti egzaminą.