- Silvija Čibirienė, Vaidotas Beniušis, Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijos vyriausybė penktadienį numato svarstyti, kokius apribojimus įvesti keliautojams iš Lietuvos ir Estijos dėl didesnio sergamumo koronavirusu.
Ministrų kabineto posėdis numatomas 15 valandą.
Latvijos sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė sakė, kad ypatingos sąlygos kelionėms po Baltijos šalis bus parengtos asmenims, besimokantiems ar dirbantiems kaimyninėse valstybėse.
Anot jos, griežtesni kelionių suvaržymai leis neįvesti naujų apribojimų šalies viduje.
„Galime priimti sprendimą dėl laisvesnių santykių su kaimynėmis, bet tai didina riziką, kad augant sergamumo rodikliams turėsime įvesti griežtesnius suvaržymus šalies viduje, o to, mano nuomone, mūsų visuomenė tikrai nenorėtų, nes dabar gyvename beveik normalų gyvenimą su labai nedideliais apribojimais“, – sakė I. Vinkelė Latvijos radijui.
Apribojimai Lietuvai ir Estijai gali būti įvesti, nes sergamumo rodikliai pasiekė arba priartėjo prie numatytos ribos, kada griežtinamas atvykimas – 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Tikslūs duomenys turėtų paaiškėti penktadienį popiet.
I. Vinkelė teigia, kad didesnį sergamumą Lietuvoje ir Estijoje galėjo lemti tai, jog šios šalys pernelyg laisvai leido tarptautines keliones.
Prieš kelis mėnesius atidarydamos tarpusavio sienas, Latvija, Lietuva ir Estija susitarė dėl griežtų taisyklių savo gyventojams, keliaujantiems už Baltijos valstybių ribų, bet Estija ir Lietuva ėmė „vienašališkai, net neinformavusios Latvijos“, nesilaikyti šių taisyklių, sakė I. Vinkelė.
„Jie pradėjo daug laisviau skraidyti,... įvedė daug daugiau kontrolės formalumų, kurie atrodo griežti, rūstūs ir patinka politikams, bet nėra labai naudingi epidemiologinio saugumo požiūriu, ir štai dabar matome rezultatus“, – kalbėjo ministrė.
Jos vertinimu, Lietuvoje ir Estijoje politiniai argumentai nusvėrė specialistų nuomonę.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį sakė, kad su Latvijos vyriausybe buvo diskusijų dėl skrydžių iš paveiktų šalių, tačiau teigė manantis, kad priekaištai nepagrįsti.
„Vienintelė gal tokia pastaba – dėl skrydžių iš paveiktų šalių, bet pas mus tvarka dėl tų, kurie atvyksta iš paveiktų šalių, yra labai griežta, žmonės turi izoliuotis, turi atvykti ir su testais nesenesniais kaip 72 val., jei tai yra ne mūsų piliečiai, mūsų piliečiai gali pasidaryti čia“, – sakė A. Veryga.
„O dėl kažkokių ypač griežtų priemonių, tai nežinau, apie ką latviai kalba, nes dvi priemones, matyt, galima įvardinti, ko neturime mes, o turi latviai – dviejų metrų atstumas, distancijos laikymasis, pas mus yra švelnesnis, daug kur nustatytas vieno metro atstumas, o kita priemonė – naktinių viešojo maitinimo darbo laikas, pas juos tokios įstaigos gali dirbti iki 24 val.“, – sakė Lietuvos ministras.
Oficiali statistika rodo, kad Latvijoje koronavirusas plinta lėčiausiai Europos Sąjungoje. Geresnius rodiklius už Lietuvą ir Estiją turi Suomija, o kitose šalyse susirgimų yra daugiau. Prasčiausia situacija ES yra Ispanijoje, kur pastarąsias dvi savaites užfiksuota 231 atvejis 100 tūkst. gyventojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...