NATO narė Lenkija ketvirtadienį pareiškė, kad po Šaltojo karo sekęs ramybės periodas „dabar baigėsi“, kai Europos Sąjunga susiduria su įvairiomis krizėmis.

Lenkijos gynybos ministras kalbėjo kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu vakarinėje Lenkijos dalyje, kur vyksta Aljanso naujųjų greitojo reagavimo pajėgų pratybos, NATO pradėjus labiausiai nuo Šaltojo karo laikų stiprinti savo pajėgas.

„Po dešimties metų taikos tas ramusis periodas po Šaltojo karo baigėsi“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) žurnalistams Žagine.

„Nes aplink Europą kyla vis daugiau ir daugiau krizių... Ir tai ne tik Ukrainos ir Rusijos krizė, bet ir ISIS bei virtinė įvairių krizių šiaurinėje Afrikoje“, – sakė jis, pavartodamas sutrumpintą grupuotės „Islamo valstybė“ pavadinimą.

Ministras pridūrė, kad Europa pati turi stiprinti savo gynybą.

„Manau, kad mūsų visų užduotis – įtikinti visuomenę, jog ji būtų pasirengusi padaryti daugiau, kol dar nevėlu“, – sakė jis.

Dėl Ukrainos konflikto Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi nuo Sovietų sąjungos žlugimo laikų.

Trečiadienį NATO vadovas J.Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas „vykdo didžiausią nuo Šaltojo karo pabaigos kolektyvinės gynybos stiprinimo“ programą, regione padidėjus įtampai dėl terorizmo grėsmės ir Rusijai paskelbus apie savo branduolinio arsenalo papildymą.

Maskva šitaip atsakiusi į JAV planus dislokuoti sunkiąją ginkluotę NATO narių Rytų Europoje teritorijoje; V.Putinas apie tai pareiškė, kad JAV vadovaujamas aljansas „eina prie mūsų sienų“.

J.Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad klausimą dėl karinės technikos kaupimo rytinių savo narių žemėje NATO nagrinės kitą savaitę gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

„Aš numatau (kad bus) sprendimų dėl įrangos dislokavimo rytinėje aljanso dalyje“, – nurodė jis.

T.Siemoniakas pažymėjo, kad Lenkija laukia JAV sprendimo dėl sunkiosios ginkluotės, ir pridūrė, kad jis (toks sprendimas) bus priimtas artimiausiomis savaitėmis, bei tikisi, jog jis bus „teigiamas“.

Nuo praėjusios savaitės NATO pratybose dalyvauja apie 2100 karių iš Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos ir JAV.

Šiomis pratybomis išbandoma NATO itin greito reagavimo pajėgų (VJTF) parengtis. Šios pajėgos buvo suformuotos po Aljanso viršūnių susitikimo 2014 metais Velse, siekiant sustiprinti NATO rytinį flangą, pablogėjus santykiams su Rusija.