„Šiuo metu nebėra klausimo, kad tai taptų kliūtimi mūsų valstybių santykiuose“, – sakė savo pirmo vizito į Berlyną išvykęs lenkų diplomatijos vadovas Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius), šias pareigas gavęs praėjusią savaitę.

„Ieškome sprendimų... Diskutuoti turėtų ekspertai“, – sakė jis po derybų su Vokietijos diplomatijos vadovu Sigmaru Gabrieliu (Zigmaru Gabrieliu).

Varšuva yra „atvira diskusijoms“, pareiškė J. Czaputowiczius.

Vokietija atmeta Lenkijos pretenzijas ir nurodo 1953 metais priimtą tuometinio komunistų režimo sprendimą atsisakyti reikalavimų dėl kompensacijos.

1953 metais Lenkijos komunistinė valdžia pasirašė susitarimą, kuriuo atsisakė pretenzijų Vokietijai. Tačiau dabartinė Lenkijos dešiniųjų „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė tvirtina, kad tas susitarimas buvo sudarytas diktuojant Sovietų Sąjungai, ir abejoja jo teisėtumu.

Reparacijų klausimas daug metų buvo laikomas išspręstu, bet liepą jį vėl iškėlė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis).

Lenkų deputatai rugsėjo mėnesį įsteigė parlamentinį komitetą, kuriam buvo pavesta įvertinti reparacijų, kurias, pasak jų, skolinga Vokietija, mastą, bet nenustatė termino, iki kurio turi paskelbti savo išvadas.

Lenkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai yra nurodę, kad potencialių reparacijų suma gali siekti 1 trln. JAV dolerių (apie 810 mlrd. eurų).

„Norime Lenkijoje surengti tokius debatus; tai yra svarbu“, – pareiškė J. Czaputowiczius.

„Turime teisę žinoti neseną istoriją ir komunistinį laikotarpį, kai lenkų lyderiams nebūdavo leidžiama priimti savo sprendimų“, – pridūrė jis.

S. Gabrielis savo ruožtu pabrėžė, kad esama „aiškios teisminės vyriausybės pozicijos, pagal kurią nėra priežasčių kalbėti apie reparacijas“

Tačiau atsižvelgus, kad šiuo klausimu Lenkijoje verda debatai, „jei kiekviena pusė nsieks to ignoruoti..., tada gal galima būtų spręsti tą klausimą moksliškai“, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras. Tačiau, pasak jo, konkretaus plano patikėti šį klausimą ekspertams ar istorikams nėra.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija buvo užpulta nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.

Per nacių okupaciją 1939–1945 metais žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių, tarp jų – 3 mln. žydų, Varšuva buvo iš esmės nušluota nuo žemės paviršiaus.

Kontroversija kilo tokiu metu, kai Berlyno ir Varšuvos santykiai yra įtempti dėl virtinės teismų reformų, kurių ėmėsi 2015 metais į valdžią atėjusi PiS.

Praėjusį mėnesį ES pradėjo precedento neturintį drausminį procesą dėl Varšuvos vykdomų teismų sistemos reformų. Briuselis tvirtina, kad jos kelia grėsmę demokratijai, nes suteikia vyriausybei teismų kontrolę.