Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad šalies konservatyvi nacionalistinių pažiūrų valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) priešinosi Arndto Freytago von Loringhoveno (Arnto Freitago fon Loringhofeno) patvirtinimui ambasadoriumi, nes jo tėvas per karą buvo nacistinės Vokietijos kariuomenės karininkas.

Prieš 81 metus rugsėjo 1-ąją nacistinės Vokietijos įsiveržimu į Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, per kurį žuvo beveik 6 mln. Lenkijos piliečių.

Tris mėnesius Lenkijos vilkintas agremanas – sutikimas priimti Vokietijos siūlomą diplomatinį atstovą A. F. von  Loringhoveną – didino įtampą Varšuvos ir Berlyno santykiuose. Šalių santykiai jau buvo įtempti dėl kitų priežasčių, įskaitant Lenkijos vyriausybės pasipiktinimą dėl kritikos jos prezidentui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) kai kuriuose nepriklausomuose žiniasklaidos leidiniuose, kurių dalis akcijų priklauso vokiečiams.

Juergenas Hardtas (Jurgenas Hartas), Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniųjų bloko parlamentinės frakcijos atstovas užsienio politikos klausimais, pasveikino šį žingsnį, nors pavadino jį „uždelstu“. Jis nurodė, kad žinia apie ambasadoriaus patvirtinimą jį pasiekė karo pradžios metinių dieną.

„Mums lieka nesuvokiama, kad Lenkijos vyriausybė taip ilgai vilkino agremano suteikimą“, – sakė J. Hardtas.

“Ambasadorius Freytagas von Loringhovenas yra patyręs diplomatas, visą savo gyvenimą dirbęs glaudaus ir pasitikėjimu grindžiamo bendradarbiavimo su Lenkija labui“, – nurodė jis.

Praėjusį mėnesį atsistatydinęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius  (Jacekas Čaputovičius) interviu dienraščiui  „Rzeczpospolita“ tokį atidėliojimą taip pat pavadino „keistu“.

Žinią apie A.F. von Loringhoveno patvirtinimą pirmadienį vakare paskelbė užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis vel Sekas (Šymonas Šynkovskis vel Senkas). 

Jis pabrėžė, kad vokiečiai privalo suprasti „ypatingą lenkų jautrumą, kylantį iš fakto, kad Antrojo pasaulinio karo nusikaltimai visą laiką lieka didelė neužgijusi žaizda lenkų tautos atmintyje“.

Remiantis „Rzeczpospolita“, ambasadoriaus paskyrimą stabdė PiS partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis). Jis priešinosi A. F. von Loringhoveno paskyrimui Vokietijos pasiuntiniu Lenkijoje dėl šio veikėjo tėvo vaidmens Antrajame pasauliniame kare.

Ambasadoriaus tėvas Berndas Freytagas von Loringhovenas (Berndas Freitagas fon Loringofenas), kariuomenės štabo vado adjutantas, nuo 1944 iki 1945 metų dirbdamas Adolfo Hitlerio bunkeryje kasdien pateikdavo informaciją apie karinius veiksmus.

Arndtas Freytagas von Loringhovenas gimė 1956-aisiais, po karo praėjus daugiau nei 11 metų. Jis yra dirbęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotoju ir Vokietijos ambasadoriumi Čekijoje. 2016 metais jis tapo pirmuoju NATO žvalgybos vadu.