Lenkija sustiprins savo karinį jūrų laivyną švediškais povandeniniais laivais

Lenkija sustiprins savo karinį jūrų laivyną švediškais povandeniniais laivais

2025-11-26 17:29
Viljama Sudikienė (ELTA)

Lenkija dėl Rusijos keliamos grėsmės siekia padidinti savo karinio jūrų laivyno pajėgumus ir pasirinko Švediją statyti naujus povandeninius laivus, trečiadienį pranešė šalies gynybos ministras. 

Lenkija sustiprins savo karinį jūrų laivyną švediškais povandeniniais laivais
Lenkija sustiprins savo karinį jūrų laivyną švediškais povandeniniais laivais / Asociatyvi Scanpix nuotr.

Šis sandoris sudaromas pagal Lenkijos iniciatyvą „Orka“, skirtą pakeisti vienintelį pasenusį karinio jūrų laivyno sovietinių laikų povandeninį laivą trimis visiškai naujais aukštesnio technologinio lygio modeliais.

„Švedijos pasiūlymas yra vienintelis, atitinkantis visus karinio jūrų laivyno lūkesčius“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Šiuo sprendimu „sukuriama nauja saugumo infrastruktūra Baltijos jūroje“, pridūrė jis.

Vienintelis Lenkijos sovietmečio povandeninis laivas daugelį metų reikalavo nuolatinio remonto. Išėmus jį iš tarnybos, povandenininkai negalėtų niekur treniruotis ar palaikyti įgūdžių.

Pagal planą „Orka“, pirmasis laivas turi būti pristatytas iki 2030 metų.

„Lenkiją ir Švediją sieja gilus bendras supratimas apie iššūkius Europos saugumui“, – socialiniame tinkle X parašė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Dabar abi šalys „reikšmingai sustiprins politinį, gynybos ir pramonės bendradarbiavimą“, pridūrė jis.

Švedijos pasiūlymas apima A-26 „Blekinge“ klasės laivus, kuriuos šiuo metu stato gynybos ir saugumo grupė „Saab“. Švedija taip pat pateikė planą, kaip išlaikyti Lenkijos jūreivių įgūdžius, kai iki naujųjų laivų statybos pabaigos veiks vienintelis Lenkijos turimas povandeninis laivas.

„Saab“ prezidentas Micaelis Johanssonas spalio mėnesį naujienų agentūrai PAP sakė, kad Švedijos suprojektuoti povandeniniai laivai yra pritaikyti sekliems Baltijos jūros vandenims, bet geba veikti ir giliose jūrose bei vandenynuose. Jie gali paleisti sunkias ir lengvas torpedas (atitinkamai 533 mm ir 400 mm) ir padėti jūrų minas.

Lenkija, turinti sieną tiek su Rusija, tiek su karo niokojama Ukraina, po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos gerokai padidino savo gynybos pajėgumus. 2026 m. šalies gynybos išlaidos pasieks 4,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir bus vienos didžiausių, skiriamų NATO šalių.

Lenkija, prieš pasirinkdama Švediją, svarstė apie dar penkias šalis – Prancūziją, Pietų Korėją, Ispaniją, Vokietiją ir Italiją – kaip potencialias partneres pirkimų sandoriui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
dušanski smarvė

Lenkams pinigų viskam užtenka. Ten nėra liberastkoncervinės sionistų bacilos.
1
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų