Opozicijos įstatymų leidėjai paragino balsuoti dėl pasitikėjimo teisingumo ministru Zbigniewu Ziobro (Zbignevu Ziobru), teigdami, kad jis kelia grėsmę Lenkijos demokratinėms vertybėms, šaliai skirtam ES finansavimui ir galiausiai pačiai narystei bloke.

Pasiūlyme teigiama, kad Z. Ziobro, kuris taip pat yra šalies generalinis prokuroras, vykdoma politika „tapo ypač žalinga“.

Priduriama, kad ji „iškreipė teisingumo sistemą taip, kad buvo apribotos žmogaus teisės, ir tapo priežastimi, kodėl lenkai vis dar negauna milijardų eurų Europos Sąjungos lėšų“.

Norint atstatydinti Z. Ziobro, reikėtų surinkti 231 balso daugumą 460 narių turinčiame Seime – žemuosiuose parlamento rūmuose.

Politikas jau yra atlaikęs kelis ankstesnius tokius balsavimus.

Jis vadovauja nedidelei valdančiosios dešiniųjų koalicijos sąjungininkei, kurios balsai leido Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) vadovaujamai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nuo 2015 metų įgyvendinti daugumą savo įstatyminių planų.

Tačiau Z. Ziobro politika sukėlė įtampą koalicijos viduje, ypač su ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu), siekiančiu skubiai atblokuoti ES lėšas, skirtas COVID-19 pandemijos padariniams Lenkijoje šalinti.

Šie pinigai labai reikalingi didėjant valstybės biudžeto deficitui, vyraujant daugiau kaip 17 proc. infliacijai ir ženkliai išaugus išlaidoms socialinėms programoms bei gynybai, atsižvelgiant ir į karą kaimyninėje Ukrainoje.

Tikimasi, kad PiS parlamentarai galiausiai Z. Ziobro parems, kad išlaikytų koalicijos dominavimą Seime, kur ji šiuo metu turi 228 mandatus.

Per dešimtmečius, praleistus Lenkijos politikoje, 52 metų Z. Ziobro užsitarnavo radikalaus nacionalisto ir euroskeptiko reputaciją.

Jis yra daugybės įstatymų, kuriais teismų sistema buvo pertvarkyta taip, kad teismai ir kitos teisminės institucijos būtų kontroliuojamos vyriausybės, autorius ir varomoji jėga.

Šie įstatymai Lenkiją pastūmėjo į ginčą su ES ir sukėlė didelius protestus šalies viduje.

Z. Ziobro ir vyriausybė tvirtina, kad pakeitimai buvo būtini ir jais siekta pašalinti paskutinius komunistinių laikų tvarkos pėdsakus teismų sistemoje.

Jis taip pat užsipuolė ES dėl to, kad blokas sustabdė finansavimą Lenkijai, akcentuodamas su teisinės valstybės principu susijusias problemas. Z. Ziobro teigimu, ES peržengia savo teises, nustatytas 27 narių bloko sutartyse.

2019 metais jo pavaduotojas atsistatydino dėl įtarimų socialiniuose tinkluose kursčius neapykantą prieš vyriausybę kritikavusius teisėjus.

Be to, dėl Z. Ziobro inicijuotų ir Teisingumo ministerijos parengtų teisės aktų, kuriais draudžiama priskirti lenkų tautai ar valstybei nacių Vokietijos įvykdytus nusikaltimus, pašlijo Varšuvos ryšiai su JAV ir Izraeliu.

Įstatymas, kuriuo siekta kovoti su neteisingais pareiškimais, kad Lenkija, nacių Vokietijos auka, yra atsakinga už Holokaustą, buvo vertinamas kaip mėginimas slopinti istorinius tyrimus ir diskusijas, todėl, kilus tarptautiniam spaudimui, jis buvo peržiūrėtas.

Iš pradžių įstatymu buvo uždrausta kaltinti Lenkiją kaip valstybę dėl nacių Vokietijos įvykdytų Holokausto nusikaltimų, numatant laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes už neteisingą vokiečių nusikaltimų priskyrimą Lenkijai. Vėliau įstatymas buvo pakeistas pašalinant baudžiamąsias nuostatas.