Keturis mėnesius prezidento pareigas einantis Karolis Nawrockis, remiamas Lenkijos dešiniojo sparno opozicijos, jau vetavo 17 parlamento priimtų įstatymų.
K. Nawrockis taip pat atsisakė skirti ir paaukštinti teisėjus, ambasadorius ir specialiųjų tarnybų agentus.
Per kelis vadovavimo valstybei mėnesius K. Nawrockis kritikavo ministro pirmininko Donaldo Tusko centristinę koalicinę vyriausybę, pozicionuodamas save kaip pagrindinį nacionalinio suvereniteto sergėtoją.
Daugelis vyriausybės ir opozicijos narių šį žingsnį lygino su JAV prezidento Donaldo Trumpo, su kuriuo K. Nawrockis turi ideologinių panašumų, sprendimais.
Per 2023-iųjų parlamento rinkimų kampaniją D. Tuskas pažadėjo atšaukti dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) 2015–2023 metų laikotarpiu įgyvendintas reformas.
Jo proeuropietiška pozicija smarkiai kontrastuoja su PiS vyriausybės pozicija, kuri dažnai konfliktuodavo su Briuseliu, ypač dėl teisinės valstybės principo.
Lenkijoje valstybės vadovas, kurio kadencija trunka penkerius metus, tradiciškai atlieka daugiausia reprezentacinį vaidmenį, bet jis daro tam tikrą įtaką užsienio ir gynybos politikai.
„Dvigubas diskursas“
Susiskaldymas dėl to, kaip spręsti vidaus reikalus, liečia ir Europos Sąjungos (ES) bei NATO valstybės narės užsienio politiką.
Nors D. Tusko vyriausybė „siekia stiprinti ES (...) nesiekdama riboti santykių su JAV“, K. Nawrockis yra ištikimas D. Trumpo ir jo stovyklos sąjungininkas, naujienų agentūrai AFP sakė Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) vadovas Piotras Burasas.
Jis pridūrė, kad tai išliko nepakitę nepriklausomai nuo JAV politikos Europos atžvilgiu.
Ukrainos stojimui į NATO ir ES nepritariantis K. Nawrockis dar nesusitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nepaisant Varšuvos svarbaus vaidmens teikiant karinę ir humanitarinę pagalbą kovojant su Rusijos invazija.
ES kritikas Lenkijos prezidentas apkaltino Briuselį „atimant iš valstybių narių (išskyrus Vokietiją ir Prancūziją) suverenitetą, žeminant jų nacionalines demokratijas“.
Jis taip pat paragino iš esmės pakeisti Europos sutartis.
Jo pasisakymus sukritikavo užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, teigdamas, kad K. Nawrockio pareiškimai „prieštarauja vyriausybės politikai“.
Pasak P. Buraso, „šis dvigubas diskursas Lenkijos užsienio politikoje sukelia tam tikrą painiavą tarp (Lenkijos) partnerių (...) ir neabejotinai Lenkijos politiką paverčia silpnesne“, nei ji galėtų būti.
„Įstatymų leidybos sabotažas“
K. Nawrockis pasinaudojo prezidento veto teise blokuoti kas penktą Lenkijos valdančiųjų priimtą teisės aktą. Lenkų vyriausybė tai apibūdino kaip „įstatymų leidybos sabotažą“.
Veto taikoma įvairiems įstatymų projektams, nuo pagalbos Ukrainos pabėgėliams pratęsimo iki žaliosios energijos, kriptovaliutų rinkos reguliavimo, mokesčių ir rinkimų kodekso.
Kai kurie veto buvo paskelbti nepaisant visuomenės pritarimo įstatymams, ypač tiems, kurie susiję su naujo nacionalinio parko įkūrimu, vėjo energijos rinkos liberalizavimu ar draudimu laikyti šunis pririštus prie būdos.
Siūlymai reformuoti Lenkijos abortų įstatymus, kurie yra vieni griežčiausių Europoje, taip pat nukentėjo nuo vykdomosios valdžios susiskaldymo. Dėl prezidento veto grėsmės keturi parlamente nuo 2023-iųjų svarstyti pasiūlymai buvo atmesti.
Vis dėlto kai kurie mano, kad tai galėtų duoti teigiamų rezultatų, skatinant partijas siekti kompromiso, AFP sakė Piotras Trudnowskis iš konservatyvaus analitinio centro „Klub Jagiellonski“.
„Nuo šiol kiekvienas, norėdamas būti efektyvus, turės tris kartus pagalvoti prieš imdamasis naujų iniciatyvų“, – teigė jis.
Naujausi komentarai