Janukovyčius susitiko su Prancūzijos, Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius susitiko su Prancūzijos, Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais, pranešė prezidento patarėja, Regionų partijos parlamentarė Ana German.

„Prezidento administracijoje prasidėjo susitikimas su Vakarų valstybių užsienio reikalų ministrais“, - ketvirtadienį sakė ji.

Pasak patarėjos, susitikime taip pat dalyvauja prezidento administracijos vadovas Andrijus Kliujevas ir Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Leonidas Kožara.

Anksčiau vienas Vakarų šalių pareigūnas pranešė, kad Kijeve viešintys trijų ES šalių diplomatijos vadovai atšaukė planuotą susitikimą su V.Janukovyčiumi dėl atsinaujinusio mirtino smurto Kijevo centre.

„Susitikimas neįvyko dėl saugumo priežasčių ir buvo atšauktas. Visas Kijevo centras nesaugus“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, įsiplieskus naujiems susirėmimams, per kuriuos žuvo mažiausiai per dešimt protestuotojų, o dar daug buvo sužeisti.

Ukrainos valdžia pažeidė paliaubas, sako opozicijos lyderiai prancūzų, vokiečių ir lenkų ministrams

Ukrainos opozicijos lyderiai Arsenijus Jaceniukas iš „Batkyvščynos“, Vitalijus Klyčko iš UDAR ir Olehas Tiagnybokas iš „Svobodos“ susitiko su Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais Franku-Walteriu Steinmeieriu, Laurent'u Fabiusu ir Radoslawu Sikorskiu.

„Ką tik baigėsi opozicijos lyderių susitikimas su Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrais“, - sakė A.Jaceniuko spaudos sekretorė Olha Lappo. Pasak jos, jie aptarė būdus, kaip galima nutraukti kraujo liejimą ir tolesnį konflikto Ukrainoje eskalavimą.

„Vienintelis būdas tai padaryti yra sukurti demilitarizuotą zoną ir perkelti konfliktą iš gatvės į parlamentą“, - pabrėžė A.Jaceniukas.

Tuo tarpu UDAR lyderis V.Klyčko pareiškė, kad dėl to, kas dabar vyksta Kijevo centre, kalta valdžia, ir pabrėžė, kad vienintelis būdas sustabdyti kraujo liejimą yra „visiškas valdžios atsistatydinimas“.

„Buvo paskelbtos paliaubos. Pažeidė jas (milicijos specialiosios pajėgos) „Berkut“, kurios bandė sudeginti konservatoriją ... Po to paliaubos baigėsi“. - sakė V.Klyčko, kurį citavo jo spaudos sekretorė Oksana Zinovjeva.

UDAR lyderis taip pat pabrėžė, kad protestuotojai „taikiai prastovėjo (per) naktį, bet juos apgavo“.

ES ruošiasi ketvirtadienį paskelbti sankcijas Ukrainai

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ruošiasi paskelbti sankcijas atsakingiesiems už smurtą Ukrainoje.

Duodamas interviu radijui „Europe 1“ iš Kijevo prieš susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, L.Fabiusas sakė: „Pasakysiu jam, kad jis privalo sustabdyti smurtą, kuris yra aiškiai nepriimtinas, ir kad ruošiamės šią popietę imtis sankcijų prieš atsakinguosius už smurtą.“

Rusija laikosi nesikišimo taktikos

Kremlius vakar pareiškė, kad „atidžiai“ stebi neramumus Ukrainoje, bet Rusija laikosi nesikišimo politikos.

„Pagrindinį principą sudaro nesikišimas į tai, kas vyksta Kijeve. Tai buvo pasakyta daug kartų ir Kremlius laikosi šios linijos“, - sakė Dmitrijus Peskovas. Šiandien Kremlius paskelbė, jog Rusija neatšaukia finansinės pagalbos Ukrainai antros dalies, bet iš pradžių situacija turi normalizuotis.

V.Putinas, pagal pagalbos paketą, pažadėjo paskolinti 15 mlrd. dolerių pinigų stokojančiai Ukrainai ir sumažinti jai dujų kainas.

"Prieš" ir "už" sankcijas

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė spausiantis ES lyderius paskelbti sankcijas Ukrainos vyriausybei po to, kai Kijeve per susirėmimus tarp protestuotojų ir milicijos žuvo arba buvo sužeisti dešimtys žmonių.

„Šiandien surengsiu derybas su didžiausių ES šalių ir institucijų lyderiais bei įtikinėsiu juos paskelbti sankcijas – asmenines ir finansines“, – D.Tuskas sakė per Lenkijos parlamento nepaprastąjį posėdį.

„Tikiuos, kad tokia Lenkijos pozicija padės visai ES skubiai priimti sprendimus“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Jis aiškino, kad lenkai suvokia, kokia dramatiška padėtis susiklostė Ukrainoje ir kokių rimtų padarinių sukėlė besivystantys įvykiai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, dar vadinamoje Maidanu.

D.Tuskas pridūrė, kad lenkai neliks abejingi tiems įvykiams, nes suvokia, kad įvykiai Ukrainoje lems viso regiono istoriją ir ateitį bei darys tiesioginę įtaką Lenkijos ir lankų ateičiai bei saugumui. 

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė nesitikinti, kad Vakarų šalys paskelbs sankcijas Kijevo režimui, ir mananti, kad toks žingsnis duotų priešingų rezultatų.

„Mes nelaukiame sankcijų. Noriu pasakyti, kad sankcijos – kaip jau įrodė daugelis pavyzdžių – yra priešingų rezultatų duodanti priemonė“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė URM Informacinės politikos departamento direktorius Jevhenas Perebijnas.

Tuo metu Baltijos šalys ir Švedija ragina skelbti sankcijas.

"Kviečiame ES šalis apsvarstyti tikslinių priemonių prieš atsakingus už prievartos panaudojimą asmenis galimybę", - teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pagrasino ES sankcijomis asmenims, kaltiems dėl smurto Ukrainoje.

„ES nedels su priemonėmis prieš asmenis, susijusius su represijomis ir smurtu Ukrainoje“, - parašė jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Švedijos diplomatijos vadovas: V.Janukovyčiaus „rankos kruvinos

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas trečiadienį sakė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius yra atsakingas už kraujo liejimą Kijeve.

„Turime kalbėti aiškiai: didžiausia atsakomybė už (žmonių) mirtį ir smurtą tenka prezidentui Janukovyčiui. Jo rankos kruvinos“, - „Twitter“ parašė C.Bildtas.

Kiek anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsipuolė Vakarus dėl kišimosi į Ukrainos reikalus, pabrėžęs, jog krizė toje šalyje yra Europos ir Rusijos santykių „tiesios akimirka“.

„Galima sakyti, kad Rusijos ir ES santykiuose atėjo tam tikra tiesos akimirka“, – rašo S.Lavrovas ilgame straipsnyje, kuris publikuojamas dienraštyje „Kommersant“.

„Susidaro įspūdis, kad mūsų Vakarų partneriai dažnai veikia refleksiškai, vadovaudamiesi nesudėtingu principu „savas-svetimas“ ir ne itin susimąstydami apie ilgalaikes savo žingsnių pasekmes“, – pabrėžė jis.

„Manau, bet kokiu atveju primityvus „virvės traukimas“ tarp Europos Sąjungos ir Rusijos negali atitikti vis labiau komplikuotų tarptautinių santykių realijų, jis nevertas didžiulės politinės ir diplomatinės patirties, kurią per daug amžių sukaupė Europos valstybės“, – straipsnyje rašė ministras.