Lietuviai ir rusai, turintys pasienyje bendrus vandens telkinius – Kuršių marias ir Vistyčio ežerą, kartu nagrinėja žvejybos reguliavimo juose klausimus.

Dar veikia žvejų kolūkiai

Kaliningrade įvyko bendros Lietuvos – Rusijos komisijos žuvininkystės klausimams nagrinėti darbo grupių posėdžiai. Juose analizuoti žuvų išteklių atkūrimas, moksliniai tyrimai ir žvejybos reguliavimas Kuršių mariose bei Vištyčio ežere.

Žvejybą Kaliningrado srities vandenyse reguliuoja Rusijos Vakarų Baltijos regiono valdybos Federalinė žvejybos kontrolės agentūra, Kaliningrado srities Žemės ūkio ministerija, Žvejybos reguliavimo ir kontrolės įstaiga „Zapbaltribvod“. Kaliningrade veikia mokslo tiriamoji įstaiga „Atlantniro“.

Kaliningrado srities Kuršių mariose žuvis gaudo apie 100 žvejų. Jie susibūrę į žvejų kolūkius  Rybačij, Motrosovka gyvenvietėse, Zelenogradsko ir Polesko miestuose. Kaliningrado srityje yra išlikę keturi pagrindiniai žvejų kolūkiai – „Tružennik moria“ (Jūrų darbininkas), „Rybak Baltiki“ (Baltijos žvejys), „Za rodinu“ (Už tėvynę), „Dobrovolec“ (Savanoris).

Žvejų kolūkiai Kaliningrado srityje ne tik gaudo žuvis, jas apdoroja, bet dar verčiasi žemės ūkio veikla - augina gyvulius, laiko karves. Tie patys kolūkiai žvejoja ir Baltijos jūroje. Pagrindinės Baltijos jūros žvejybos laivų bazės yra Pionerske ir Svetloje vietovėse.

Skirtingi plotai ir laimikiai 

Pagrindinės Rusijos žvejų Kuršių mariose gaudomos žuvys - sterkai, karšiai, stintos, kuojos, ešeriai, unguriai. Žvejų uždarbiai nėra dideli. Jie skundžiasi, kad Kuršių mariose - labai daug brakonierių.

Žuvų sumažėjo, todėl skiriamų kvotų Rusijos Kaliningrado srities žvejai nesugeba išgaudyti. Šiuo metu, kai Rusija nebeperka žuvies produkcijos iš ES šalių, Kaliningrado srityje sugriežtinti reikalavimai sugauti daugiau žuvų.

Rusijos Kaliningrado srities žvejai šiemet Kuršių mariose sugavo 1603 tonas įvairių žuvų. Lietuvos žvejų laimikis Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje per tą laiką siekė 544 tonas. Iš jų karšių sugauta 113 tonų, kojų – 127 tonos ir stintų – 260 tonų.

Kaliningrado srities Kuršių marių vandenys yra gilesni. Juose visada būdavo daugiau žuvų. Sovietiniais laikais Lietuvos žvejai iš Rusnės, Kintų, netgi Drevernos plaukdavo žvejoti į Kaliningrado srities vandenis.

Rusijos Kaliningrado sričiai priklauso du trečdaliai Kuršių marių vandens baseino.

Didinami limitai

Lietuvos ir Kaliningrado srities žuvininkystės reguliavimo tarnybos nuolat aptarinėja, kaip žvejoti Kuršių mariose, tvirtina įvairių žuvų sugavimo kvotas, tvirtinamos verslinės žvejybos Kuršių mariose taisyklės.

Lietuvos ir Rusijos atstovai susiderino žvejybos Kuršių mariose limitus 2016 metams. Lietuvos sugavimo limitai kiek padidėjo, sterkų – iki 110 tonų, karšių – iki 480 tonų, stintų – iki 470 tonų.

Lietuvos žuvininkystės tarnybos atstovams buvo pristatyta Kaliningrado srities Kuršių nerijoje Lesnoje gyvenvietėje įkurtas eksperimentinis žuvų auginimo cechas „Zapbaltrybvod“. Jame nuo 2009 metų veisiami Baltijos sykai, kurių dalis išleidžiama ir į Kuršių marias.

Rusijos atstovai tikina, kad kasmet į Kuršių marias išleidžiama 150-170 tūkst. vienetų Baltijos sykų. Lietuva šių žuvų neveisia.

Baltijos sykai buvo itin svarbios Kuršių marių žuvys Rytų Prūsijos gyvavimo laikais. Yra duomenų, kad 1926-1938 metais Kuršių mariose per metus būdavo sugaunama apie 10 tūkst. tonų šių žuvų.

Po karo šios žuvys iš Kuršių marių išnyko. Kaliningrado srityje keturis metus vykdomi Baltijos syko dirbtinio veisimo darbai jau duoda rezultatus. Nors specializuota sykų žvejyba Lietuvoje nevykdoma, tačiau į žvejų tinklus kartais jau pakliūva šios žuvys.