Lenkijos žiniasklaidos teigimu, paspartinti susitarimą dėl elektros tilto tiesimo Lietuvos politikai bandė šantažuodami strateginius partnerius.

Teisės mainais į tiltą

Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę temdo skandalas dėl neva Lietuvos politikų bandymų susieti lenkų teisių klausimą su Varšuvos sutikimu tiesti elektros tiltą tarp abiejų šalių. „Mūsų partneriai sakė, kad jiems labai reikalingas elektros tiltas ir jeigu Lenkija sutiks, Lietuvos Seime bus priimtas įstatymas dėl lenkų mažumos teisių“, –
lenkų televizijoje „Polonija“ laidoje „Iš toli, bet arti“ kalbėjo Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jarosławas Kalinowskis.

Tačiau vėliau, pasak įtakingo lenkų dienraščio „Rzeczpospolita“, parlamentaras tapo diplomatiškesnis. „Nepatvirtinu ir neneigiu, kad toks pasiūlymas buvo“, – penktadienį vienoje televizijos laidoje sakė jis. Parlamentaras taip pat pareiškė, kad sutikusi tiesti elektros tiltą Lenkija dabar laukia atsakomojo Lietuvos žingsnio.

Jo nuomone, Lietuva turėtų sudaryti galimybes lenkų jaunimui mokytis gimtąja kalba ir suteikti teisę dokumentuose vardus ir pavardes rašyti lenkiškai. Tokiai pozicijai, pasak Lenkijos užsienio reikalų viceministro Karolio Karskio, pritaria dauguma lenkų politikų.

Vilnius viską neigia

„Rzeczpospolita“ taip pat rašo, kad Lietuvos valdžios atstovai neigia „diplomatinio šantažo“ galimybę. „Nieko negirdėjau apie tokias derybas. Negaliu patikėti, kad kas nors iš mūsų parlamentarų tokias derybas galėjo vesti“, – Lenkijos dienraščiui sakė Lietuvos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
Premjero Gedimino Kirkilo atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė taip pat paneigė, kad Lietuvos Vyriausybės vadovas ką nors bendra turėjo su tokiu pasiūlymu. „Labai gaila, kad J.Kalinowskis nenurodė konkrečių pavardžių“ – sakė ji.

„Rzeczpospolita“ primena, kad Lietuva keliolika metų prašė Lenkijos sutikimo tiesti elektros tiltą tarp abiejų šalių. Tikimasi, kad praėjusį pirmadienį Varšuvoje įkurta bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė „LitPol Link“ elektros tiltą nuties jau 2012 m.

Sulygino su Baltarusija

Tai jau ne pirmas šalies kaimynės akibrokštas dėl lenkų teisių. Vos prieš porą savaičių Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė: „Esame susirūpinę lenkų bendruomenių padėtimi Baltarusijoje ir Lietuvoje.“

Į ministro pareiškimą labai jautriai sureagavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). „Neįtikima – lyginti lenkų padėtį Lietuvoje ir Baltarusijoje“, – tada pareiškė URM Informacijos departamento vadovė Violeta Gaižauskaitė.