Tėvynė ir oligarchas, bent jau Rusijoje, dažnai yra nesuderinami dalykai. Viską, ko trokšta, turčiai randa britų sostinėje. Priima juos ir Londonas, rašo du britai autoriai naujoje knygoje "Londongradas. Iš Rusijos su šlamančiais: slapta oligarchų istorija".

Trys emigrantų bangos

Londoną pagrįstai galima vadinti turtuolių iš viso pasaulio sostine. Anksčiau čia bandė įsitvirtinti per aukso karštinę praturtėję amerikiečiai, arabų naftos šeichai, didžiules įmones valdantys graikai ir italai, korporacijų savininkai japonai. Žlugus SSRS, atėjo rusų eilė.

Pirmoji svečių iš buvusios SSRS banga – tai daugiausia vidurinės klasės ir vadybininkų profesijos atstovai. Jie atvykdavo studijuoti arba dirbti tarptautinėse įmonėse. Gyveno kukliai, nors buvo gana turtingi. Tik nedaugelis jų visam laikui liko Didžiojoje Britanijoje.

1993–1994 m. atvykę rusai buvo visiškai kitokie. Tai buvo vėliau anekdotų personažais tapę naujieji rusai, atvykstantys su trenksmu išleisti nesąžiningai uždirbtų pinigų. Nemokantys kalbos, nežinantys britų įstatymų, jie tenorėjo paragauti pramogų, kurių dar nebuvo Maskvoje. Populiariausių restoranų padavėjai prisimena, kad kiekvienas vakaras baigdavosi šokiais ant stalų ir baldų daužymu. Tačiau tai niekam nerūpėjo – rusai palikdavo labai daug pinigų. Restoranai netgi pradėjo kviesti Rusijos nusikaltėliams patinkančių dainų atlikėjus ir liepti padavėjams rengtis nacionaliniais rusų drabužiais.

Galiausiai 2000-aisiais Londone pasirodė Rusijos oligarchai. Žmonės, kurie neskaičiuoja pinigų ir labiausiai vertina anonimiškumą bei saugumą. Jie gana greitai perprato Londono gyvenimą ir įsitvirtino britų sostinėje. Žinomiausias pavyzdys – Romanas Abramovičius, kuris net įsigijo populiarųjį futbolo klubą "Chelsea".

Kodėl Londonas?

Kiekvienas oligarchas, aišku, turėjo savų priežasčių rinktis Londoną. R.Abramovičiui britų sostinė suteikė galimybę tenkinti demonstratyvaus vartojimo aistrą; Olegas Deripaska, kuriam uždraudė įvažiuoti į JAV, galėjo ten sukurti savo pasaulinės imperijos bazę; Michailas Chodorkovskis, tapęs elito klubų nariu, čia mėgino pataisyti savo reputaciją. Tačiau visiems oligarchams Londonas ypač patiko dėl kelių pagrindinių dalykų.

Visų pirma, juos saugojo Didžiosios Britanijos teisinė sistema. Prancūzijos, Ispanijos ar Italijos teisėsauga Maskvai vos pareikalavus ištremdavo rusus verslininkus namo, britai tai daryti atsisako. Nepaisydami blogėjančių diplomatinių santykių, jie nė karto nenukrypo nuo šios nacionalinės pozicijos.

Didžioji Britanija oligarchams suteikė neregėtą mokesčių lengvatą. Dar 2007 m. Tarptautinis valiutos fondas Londoną su Šveicarija ir Bermudais pavadino ofšoro centru. Daugelis valstybių reikalauja, kad turtingi užsieniečiai mokėtų mokesčius į valstybės iždą net nuo įmonių, esančių užsienyje, pelno. Londone, net turėdamas britų piliečio pasą, oligarchas turėjo mokėti tik nuo pelno, gauto šalyje. Tik 2008 m. britų vyriausybė sugriežtino įstatymus ir įpareigojo turčius kasmet mokėti 30 tūkst. svarų sterlingų (apie 110 tūkst. litų), tačiau tai rusų oligarchų tikrai neišgąsdino.

Londonas jau seniai vadinamas pasaulio finansų centru, o konservatorių Johno Majoro vyriausybė dar 1996 m. leido išduoti vizas užsieniečiams, kurie ketina investuoti į šalies ekonomiką 1 mln. svarų sterlingų (3,88 mln. litų). Ir galiausiai – miesto geografinė padėtis. Ryte iš Londono galima paskambinti į Tokiją, o vakare į Los Andželą – viskas vienos darbo dienos metu. Be to, ne taip toli važiuoti į Prancūzijos Kanus ar pailsėti į savo vilą Ispanijoje.

Brangūs pirkiniai

Rusų oligarchus Londono gyventojai pastebi, kai jie įsigyja brangų žaisliuką, o kartą pradėję, jie jau negali sustoti.

Jau tapo tradicija, kad antrą atvykimo dieną oligarchas skambina nekilnojamojo turto agentui. Juos domina tik prestižiškiausi rajonai. Kaina nesvarbi, netgi atvirkščiai – kuo brangiau, tuo geriau. Ir, savaime suprantama, name turi būti visos moderniausios apsaugos sistemos.

Kitas atsakingas žingsnis – rasti geriausią privačią mokyklą savo vaikui. Britų vidurinės klasės atstovai pyksta, kad rusai oligarchai apsunkino galimybes jų vaikams gauti gerą išsilavinimą. Jie nuolat permokėdavo, kad tik jų vaiką priimtų į mokyklą, ir taip užėmė geriausias vietas.

Trečias į Londono atvykusio oligarcho darbotvarkės punktas – tapti elito nariu. Įeiti į uždarą ratą rusams padėdavo garsūs advokatai ir žurnalistai. Taip buvusiam KGB agentui Aleksandrui Lebedevui kelią atvėrė žurnalistas Georgie Greigas. Kai oligarchas nusipirko leidinį "The Evening Standard", G.Greigas už ankstesnes paslaugas tapo laikraščio redaktoriumi.

Galiausiai įsitvirtinę naujoje vietoje, rusai oligarchai pradeda pirkti mašinas, jachtas, sraigtasparnius, brangenybes. Norėdami kuo greičiau įsigyti trokštamą daiktą jie siūlo sumokėti keliais milijonais daugiau.

Tačiau, kaip ir viskas, rusams pradeda atsibosti: sraigtasparniai, jachtos ir prabangios vakarienės. Rutina jau tapo ekstravagantiškas rusų elgesys ir londoniečiams. Ir dabar, kai ekonominė krizė supurtė oligarchus, Londonas sustingo, negi teks atprasti matyti pinigus leidžiančius rusus? Analitikai mano, kad neteks. Nors prabangos prekių dabar perkama mažiau, oligarchai nė negalvoja keisti savo gyvenimo būdo.