Perai 358 balsais prieš 256 priėmė pataisą, įpareigojančią ministrus užtikrinti, kad daugiau kaip 3 mln. ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečių teises, kai Didžioji Britanija išstos iš ES.

Dėl šio pakeitimo teisės aktas turės būti grąžintas svarstyti Bendruomenių Rūmams, o jo galutinis patvirtinimas nusikelia vėliau, nors lieka tik kelios savaitės iki Th.May nustatyto galutinio termino, kad derybos dėl „Brexit“ turi būti inicijuotos iki šio mėnesio pabaigos.

Iki šio balsavimo premjerė sakė neketinanti keisti savo numatyto termino, jog iki kovo 31-osios turi būti inicijuotas ES sutarties 50-asis straipsnis bei pradėtas iki dvejų metų galintis užsitęsti derybų laikotarpis.

„Taip, tiesa: mano planas – inicijuoti (derybas) iki kovo pabaigos“, – Th. May sakė įstatymų leidėjams.

Šis įstatymas „užtikrina, jog atsižvelgsime į Jungtinės Karalystės balsą, kai žmonės nubalsavo pasirūpinti, kad paliktume ES“, pabrėžė ji.

Bendruomenių Rūmų deputatai praeitą mėnesį priėmė minėtą įstatymą didele balsų dauguma. Neabejojama, kad jie atmes naująją pataisą ir vėl pasiūlys Lordų Rūmams tvirtinti originalų tekstą, o perai veikiausiai nusileis.

Tačiau dėl šio parlamentinio proceso įstatymas tikriausiai bus priimtas ne ateinančią savaitę, kaip vylėsi Th. May, o vėliau, ir tai būtų dar vienas smūgis jos „Brexit“ strategijai.

Pirmadienį buvęs konservatorių premjeras Johnas Majoras (Džonas Meidžoras) apkaltino vyriausybės vadovę naudojant „pigią retoriką“ ir „pernelyg optimistiškai“ vertinant Britanijos ateitį išstojus iš ES.

„Sustabdytas gyvenimas“

Pernai birželį įvykusio referendumo rezultatus smarkiai lėmė susirūpinimas dėl masinės migracijos iš ES šalių į Britaniją. Imigracijos klausimas tikriausiai bus kritiškai svarbus ir per „Brexit“ derybas, kai jos galiausiai prasidės.

Th. May sakė, kad jos prioritetas bus pastangos sustabdyti laisvą darbo jėgos judėjimą iš kitų 27 ES šalių, net jeigu dėl to tektų paaukoti dabartinius prekybos ryšius su Bendrija.

Vis dėlto jau dabar Britanijoje gyvenančių ES šalių piliečių likimas lieka neaiškus, todėl didėja nerimas dėl jų ateities.

Premjerė ne kartą sakė norinti, kad jie pasiliktų, bet pabrėždavo, kad jai taip pat reikia užtikrinti 1,2 mln. Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių ES šalyse, teises.

Opozicinės leiboristų partijos perė baronienė Dianne Hayter (Dajan Heiter) sakė, kad pataisa buvo pasiūlyta nuogąstaujant dėl „trijų milijonų žmonių, kuriems iš tikrųjų atrodo, jog jais yra naudojamasi kaip derybų kortomis“.

Lordų Rūmų narė atmetė Th. May argumentą, kad jai reikia laukti atitinkamo susitarimo dėl Bendrijos šalyse gyvenančių britų.

„Šiomis dviem žmonių grupėmis neturėtų būti mainikaujama, – perspėjo D. Hayter. – Tie žmonės turi sužinoti (savo ateitį) dabar, o ne po dvejų metų arba netgi ne po 12 mėnesių. Jie tiesiog negali sustabdyti savo gyvenimo.“

„Užsieniečių teisės“

Th. May Konservatorių partija turi mažumą 800 vietų Lordų Rūmuose, o proeuropietiški liberalai demokratai ir daugelis nepriklausomų perų įsipareigojo palaikyti Leiboristų partijos pasiūlytą pataisą.

Buvęs konservatorių ministras Quintinas Hoggas (Kventinas Hogas), žinomas kaip vikontas Heilsamas, irgi sakė jį palaikysiantis bei ragino perus „užimti aukštesnę moralinę poziciją“.

Kitas buvęs torių ministras – lordas Normanas Tebbitas (Normanas Tebitas) – buvo nušvilptas, kai pareiškė, kad šie debatai atrodo sutelkti „ne į ką nors kita, o į užsieniečių teises“, nors perams derėtų labiausiai rūpintis Britanijos piliečiais.

Th. May vylėsi, kad susitarimą dėl ES piliečių pavyks suderinti praeitų metų pabaigoje, bet Bendrijos lyderiai pareiškė, kad ši tema, kaip ir visos kitos, turi būti svarstoma tik per oficialias derybas, Londonui inicijavus 50-ąjį straipsnį.

„Šis sustabdymas yra mažiau principo negu laiko klausimas“, – vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd (Amber Rad) rašė Lordų Rūmų nariams balsavimo išvakarėse, siekdama įtikinti juos nevilkinti proceso.

„Tačiau tikiu, kad JK ir ES turi bendrą tikslą – pateikti šį patikinimą kiek įmanoma greičiau“, – pridūrė ji.

Vyriausybė yra pažadėjusi, kad parlamentas galės balsuoti dėl naujos imigracijos tvarkos po „Brexit“.

Vis dėlto esminiai klausimai, tokie kaip naujų suvaržymų atvykėliams iš ES šalių įsigaliojimo data, tikriausiai bus „Brexit“ derybų dalis.